Plyštančios piniginės, gendantys telefonai, bet nerūdijanti geležinė logika

Kas sieja Kaune esančias autobusų ir geležinkelio stotis? – tarpinės būsenos, procesai, metaforos. Kodėl? Nes 12-oji Kauno bienalė “Po išvykimo / Prieš atvykstant” kviečia tyrinėti keliones plačiąja prasme.

Keleiviai Autobusų stotyje yra raginami suspėti į menininko Andrejaus Polukordo instaliaciją “Pirkti ar nepirkti”, kurią perėjus paprastais kasdieniais savo žingsniais, siūloma pasukti Geležinkelio stoties link. Čia požeminėje perėjoje įsikūręs menininko vadovaujamas “Galerie Uberall Office” (liet. “Galerijos visur biuras”), į kurio vitrinas leidžiama spoksoti, belaukiant traukinio. Ir jei netyčia praleisite traukinį – nieko baisaus, nes pats “Galerie Uberall Office” direktorius A.Polukordas pakvies jus į ekskursiją, kurios maršrutas nėra žinomas, tačiau visi atsakymai į jos metu jūsų užduosimus klausimus – jau parengti, vadovaujantis geležinės logikos principu. Susidomėjote? Kad atsakymų būtų šiek tiek daugiau – interviu su menininku, “Galerie Uberall” direktoriumi A.Polukordu apie nuolatinį spaudimą vartoti, meną išlikti ir mobilumą.

– Kūriniu “Pirkti ar nepirkti”, eksponuojamu Kauno autobusų stotyje, kalbate apie prieštaravimus posovietinėje visuomenėje. Jūs esate gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, todėl tikriausiai sovietinė sistema jums yra pažįstama tik iš artimųjų pasakojimų, literatūros šaltinių, dokumentinių ar meninių filmų.
– Kūrinio idėją inspiravo laikotarpis, kuriuo augau, kurį prisimenu – taigi viskas nuo mano atsiradimo 1990-aisiais , o jei dar tiksliau – nuo 1994-ųjų, nes tik nuo tada kažką prisimenu.

Skaityti toliau / Kaunodiena.lt / Tekstas: Ainė Jacytė / Nuotrauka: Gintarė Žaltauskaitė.