Lydinti paroda

„Aidai tarp miškų ir kalnų“ – tai lietuvių ir italų menininkų dialogas, tyrinėjantis sudėtingą gamtos, mitų, technologijų ir žmogaus poveikio dinamiką. Įsišakniję savo kraštovaizdžiuose – nuo Lietuvos miškų iki Alpių slėnių – menininkai pristato skulptūrines ir jutimines patirtis, atspindinčias bendrą rūpestį mūsų santykiu su gamtos pasauliu ir jo transformacijomis. Į konceptualų kraštovaizdį susilieja skulptūros, kinas, instaliacijos ir garsas, jame pinasi ekologiniai procesai, žmonių istorijos ir ateities versijos.

Daugelio darbų pagrindą sudaro organinės medžiagos – surinktos, perkurtos arba modeliuotos skaitmeniniu būdu. Jos atspindi daugialypę gyvybės prigimtį ir jos nuolatinę kaitą. Medžiagos, anksčiau sietos su trapumu ar laikinumu, čia perkonstruojamos į atsparumo simbolius, o tylūs organizmai kaip kerpės tampa metafora, padedančia permąstyti žmogiškojo ir nežmogiškojo pasaulių santykį. Per šią prizmę paroda kviečia tyrinėti alternatyvius suvokimo būdus ir iš naujo apsvarstyti antropocentrinės pasaulėžiūros dominavimą.

Kino siužetuose ir erdvinėse intervencijose persipina meditacijos apie „gilųjį laiką“ ir ekologinį trapumą. Lėti judesiai, išryškintos tekstūros ir rezonuojantys garsovaizdžiai meta iššūkį įprastam mūsų būties suvokimui. Tai tylaus chaoso erdvė, kurioje gamta patiria pokyčius, o kiekviena forma atskleidžia įtampą tarp grožio, nestabilumo ir nežinomybės. „Aidai tarp miškų ir kalnų“ remiasi šiomis priešpriešomis ir siūlo naujus būdus jausti, įsivaizduoti ir sugyventi.