Kita stotelė – Kaunas. Kelionės tikslas – Kauno bienalė

Dvejus metus laukta ir didžiausiu vasaros renginiu vadinama Kauno bienalė – sugrįžta jau šiandien ir iki pat rugsėjo 29-osios kauniečius ir svečius kvies atvykti į netikėtas miesto erdves, atrasti meno kūrinius ir neskubėti išvykti, o patirti visus kelionės malonumus ir nuotykius.

Su viena iš bienalės kuratorių, meno istorike, Katazaro dailės akademijos profesore, Neapolio “Madre” muziejaus tyrimų departamento mokslininke, Tarptautinės šiuolaikinio meno kuratorių asociacijos nare Alessandra Troncone, kalbame apie pirmą apsilankymą Lietuvoje, patirtį tarptautinėje kuratorių komandoje, šių metų Kauno bienalės temą ir tarp praeities, ir dabarties balansuojančius menininkų kūrinius.

– Ar apie Kauno bienalę, kuri šiais metais rengiama jau 12 kartą, žinojote dar prieš pakviesta būti viena jos kuratorių?
– Tik sužinojusi apie bienalės skelbiamą atvirą kvietimą naujiems kuratoriams, pradėjau domėtis Kauno Bienale. Sužinojau, kad tai jau 12 kartą organizuojamas renginys, turintis netrumpą savo istoriją. Plačiau susipažinusi su anksčiau vykusiomis bienalėmis, įvertinau, kad tai būtų puiki galimybė įgyti kitokios patirties. Užpildžiusi paraišką ir gavusi kvietimą, labai apsidžiaugiau.

– Ar praėjusi kuratorių atranką ir sulaukusi kvietimo iš bienalės organizatorių, turėjote konkrečių lūkesčių, ar nėrėte į šią patirtį kaip į nuotykį?
– Apibrėžtų lūkesčių neturėjau. Priėmiau tai kaip galimybę susitikti su kuratoriais ir menininkais iš skirtingų šalių, turinčiais įvairių patirčių ir idėjų. Visų mūsų tikslas – drauge surengti tarptautinę parodą, kurioje susijungtų skirtingi kontekstai ir koncepcijos, praplečiančios pagrindinę bienalės temą. Nepaisant to, kad anksčiau esu keliavusi po Rytų Europą: lankiausi Lenkijoje, Ukrainoje ir kitur, tačiau tai – pirmasis mano vizitas Lietuvoje, todėl įdomu buvo ir pačiai susidurti su naujais – Lietuvos, Kauno – kontekstais.

Skaityti toliau / Kauno diena / Tekstas: Ainė Jacytė / Nuotrauka: G. Žaltauskaitė