Birželį startuoja šiųmetė Kauno bienalė „Po išvykimo | Prieš atvykstant“. Subūrusi ne tik įdomiausius tarptautinius menininkus, bet ir talentingą kylančių kuratorių komandą, bienalė bando atsakyti į klausimą – kaip keičiasi miesto identitetas? Bratislavoje gyvenanti meno istorikė ir žurnalo „Flash Art Czech & Slovak Edition“ vyriausioji redaktorė Lydia Pribišova – viena šių metų renginio kuratorių.

Kaune L.Pribišova pirmą kartą apsilankė prieš pusę metų, tačiau jau spėjo su miestu užmegzti glaudų ryšį. Ji neabejoja – Kaunas ir Bratislava turi nemažai sąlyčio taškų. „Tikiuosi praplėsti meno horizontus, pasiremdama tipiniams kultūriniams modeliams prieštaraujančiomis meninėmis praktikomis“, – laukdama bienalės pradžios sako kuratorė. Pokalbis su ja – apie neįprastą šių metų bienalės kuratorių atranką, unikalius meno projektus, mokslo ir meno draugystę bei magišką, nepažintą Lietuvą.

Iš pradžių papasakokite apie savo pažintį su 12-ąja Kauno bienale – kaip įsiliejote į jos kuratorių komandą?

Atviras Kauno bienalės kvietimas jauniesiems kylantiems kuratoriams mane labai nustebino ir nudžiugino. Paprastai bienalės pasirenka būsimą kuratorių tiesiogiai, tad tokia horizontali ir demokratiška sistema yra retas atvejis. Dėl šios priežasties nusprendžiau pasinaudoti proga tapti Kauno bienalės komandos dalimi. Pretendentų į kuratorius iš pradžių buvo prašoma pateikti projektų pasiūlymus, tad pateikiau savo Bratislavoje kuruotą projektą. Jis paremtas homo ludens samprata, kuri teigia, kad visuomenės veikloje svarbiausias yra žaidimas. Šis projektas skirtas vaikų saviorganizacijai – procesui, kurio metu vaikų sumanumas galėtų žaismingais ir spontaniškais būdais išspręsti sudėtingas socialines situacijas. Be galo nudžiugau, kai bienalės vadovė Kotryna Žemaitytė pranešė, kad esu pakviesta į pirmąjį kuratorių susitikimą Kaune.

Susitikimo metu K. Žemaitytė kartu su bienalės valdyba ir konsultuojančiu kuratoriumi Lewisu Biggsu galutinai atrinko bienalę kuruosiančių kuratorių komandą. Mane sužavėjo jų siekis suburti tarptautinę kylančių profesionalų grupę, kurie, bendradarbiaudami ir komunikuodami su konsultuojančiu kuratoriumi, sustyguotų visą bienalės programą. Iš aštuonių į susitikimą atvykusių pretendentų galiausiai buvo pasirinkti penki. Nudžiugau, kad galėsiu dirbti su Alessandra Troncone iš Italijos, su kuria kartu siekėme daktaro laipsnio „La Sapienza“ universitete Romoje. Puikų įspūdį paliko ir kiti kolegos – Danielis Milnesas iš Didžiosios Britanijos, italė Elisabeth Del Prete ir kaunietė Neringa Stoškutė. Darbas su šiais žmonėmis nuo pat pradžių buvo malonus, produktyvus ir lygiavertis. Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių profesionalų iš tikrųjų labai praturtina.

Koks Kaunas jums pasirodė, kai lankėtės čia per pirmąjį 12-osios Kauno bienalės kuratorių susitikimą 2018 m. rudenį? Ką iki tol žinojote apie miestą?

Šiek tiek gėda pripažinti, tačiau prieš tai nieko nežinojau apie Kauną, niekada nebuvau apsilankiusi nė vienoje Baltijos šalyje. Vis dėlto, keliaudama į Lietuvą pažvelgiau pro lėktuvo langą ir susižavėjau didžiuliais miškais bei ežerais. Norėčiau kada nors juos aplankyti, kadangi viskas atrodė taip magiška. Kai atvykau į Kauną, su miestu iškart pajutau ryšį. Man patiko, kad jis nėra vienas iš tų beprotiškai didelių miestų, o veikiau jau jaukus ir pažįstamas. Kaunas daugeliu atžvilgiu primena ir mano gimtinę – pasivaikščiojimas miesto gatvėmis grąžino daug prisiminimų. Kai buvau vaikas, Bratislavoje taip pat važinėdavo troleibusai, tačiau jų nebeturime. Sužavėjo ir turtinga, aukšto lygio modernistinė miesto architektūra. Didžiausią įspūdį paliko Centrinio pašto pastatas, kuriame 2015 m. vyko 10-oji Kauno bienalė. Nustebino ir tai, kad Kaunas turi vis dar veikiančią mečetę, nepaisant to, kad miesto musulmonų bendruomenė labai maža. Mėgstu grybauti, tad apsidžiaugiau išvydusi, kad rugsėjį miesto parkuose dygsta daugybė valgomų grybų. Kitais metais norėčiau grįžti į Lietuvą paatostogauti, aplankyti jūsų šalies pajūrį. Jis atrodo labai patrauklus – puiki alternatyva perpildytam Viduržemio jūros regionui, kur paprastai keliauju vasarą.

Skaityti toliau / Kauno diena / Tekstas: Gintarė Vasiliauskaitė / Nuotrauka: G. Žaltauskaitė