Vienas didžiausių meno renginių Lietuvoje – Kauno bienalė, jau 2019-ųjų vasarą kvies į parodas kelionės ir tarpinės būsenos tema. Šįkart keičiamas ne tik festivalio laikas, tačiau ir darbo metodas – parodas sudarys ir įgyvendins tarptautinė kylančių kuratorių komanda.

Bienalės laukite vasarą
Kauno bienalė, įprastai vykusi kas antrų metų rudenį, keliasi į vasarą ir įvyks jau 2019 metų birželio 7 – rugsėjo 29 dienomis.  Vieno iš didžiausių meno įvykių Kaune laiką nuspręsta keisti siekiant padidinti kultūros renginių pasiūlą mieste vasaros laikotarpiu, bei skatinti kultūrinį turizmą. Tačiau ir ateinančiais metais Kauno bienalės komanda sieks išlaikyti netradicinį formatą, nustebinti lankytojus meno kūriniais netikėčiausiose Kauno miesto erdvėse ir galerijose.

„Po išvykimo | Prieš atvykstant“
Mūsų gyvenimai yra kelionės: iš naivios ir žingeidžios vaikystės į (tikėtina) išmintingą ir pasvertą senatvę, iš tėvų namų į nepažintus miestus, šalis, iš saugaus į nesaugumą. Savyje ir aplink save stebime dvasines bei fizines keliones. Yra savanoriškų, yra prievartos kelionių. Yra keliaujančių pažinti savęs ar Kito; yra bėgančių nuo mirties ir prievartos į saugesnę vietą.

Išvykimo vieta visada turės įtakos tam, kaip mes suvoksime ir priimsime savo kelionės tikslą ir netgi kaip būsime priimti kitų tarpinėje ar galutinėje stotelėje. Taigi ne tik pati kelionė, bet ir išvykimo bei atvykimo vietos tampa lemiamais faktoriais ribų, riboženklių, muitinių, pasienių, žinių, meilės, atsivertimų ir bėgimų nuo savęs ir aplinkybių peržengimo kelionėse.

Atsigręžus į istoriją matyti, kad keliavimas, judėjimas pirmyn ir atgal, migravimas visada buvo modernybės bruožas, kaitos veiksnys. Kelionės keičia gyvenimą. Bet skirtumai tarp migracijos, emigracijos ir imigracijos, tarp „svetimšalio“ ir „Kito“ sąvokų bei tarp egzilio ir diasporos vis ryškesni. Galingosios migracijos proceso akivaizdoje, negalime nemąstyti apie šį daugialypį reiškinį humanistiniu aspektu, vertybių ir požiūrių kaitos aspektu. Negalime mąstyti apie save nemąstydami apie tą Kitą. 12-oji Kauno bienalė sieks gilinti mūsų supratimą apie atsiskyrimo ir per(si)kėlimo temas bei analizuos kelionės kaip žmogaus ir žmonijos dvasinio augimo, brandos, atsidavimo, pasiekimų ir pažangos, bet ir netekčių, nuopuolių, žiaurumo lemtą fenomeną.

12-oji Kauno bienalė grįsta bendra-kuratorystės metodu
12-os Kauno bienalės struktūra grįsta bendra-kuratorystės metodu – temą išskleis tarptautinė 5-ių kylančių kuratorių grupė, vadovaujama konsultuojančio kuratoriaus Lewis Biggs (Didžioji Britanija).

Dar šią vasarą Kauno bienalė paskelbė atvirą kvietimą kuratoriams ir sulaukė virš 25 paraiškų iš viso pasaulio. Į pirmąjį – susipažinimo susitikimą Kaune, buvo pakviesti tik 8 kuratoriai. Šis susitikimas tai dalis atrankos, kurios metu bienalės komandai buvo svarbu pamatyti kaip kuratoriai mato Kauną bei įsitikinti, ar atrinkti žmonės gali bendradarbiauti, ar tarp jų įmanoma kūrybinė sinergija. Susitikimo metu vyko ne tik kūrybinės kuratorių sesijos, tačiau ir intensyvi pažintis su Kauno miestu, jo kultūra, istorija bei žmonėmis.

12-osios Kauno bienalės kuratorių komandą sudarys: Daniel Robert Milnes (Didžioji Britanija / Vokietija), Elisabeth Del Prete (Didžioji Britanija), Lydia Pribišova (Slovakija), Neringa Stoškutė (Lietuva) ir Alessandra Troncone (Italija).

Kiekviena bienalė – naujas požiūrio taškas
Darbas tarptautinės bendra-kuratorystės metodu atneša naujus požiūrio taškus, skirtingas žinias bei jų dalinimąsi. Pasak Lewis Biggs tarptautiškumas padeda pažinti save: „Mes nepažįstame savęs, tol kol kažkas Kitasmūsų neaplanko ir pasidalina mintimis apie mus. Galime su tuo sutikti arba galime tam priešintis, tačiau Kitonuomonė mus visuomet paskatins savęs pažinimo procesui, naujoms įžvalgoms patiems apie save“.

Kauno bienalės vadovė Kotryna Žemaitytė pabrėžia, jog kiekviena Kauno bienalė labai skirtinga: „Kauno bienalė žymi tuo, jog kiekvienais metais paruošia skirtingą metodą, skirtingą temą ir vietas: 10-oji Kauno bienalė buvo kuruota pasaulinio lygio žvaigždės kuratoriaus – Nicolas Bourriaud; 11-oji Kauno bienalė gvildeno nepaprastai sudėtingą ir jautrią temą ir tą padarė nuostabiai, dėka tuometinės kuratorės, menininkės ir rašytojos – Paulinos Eglės Pukytės. Ateinančiais metais siekiame kuo giliau išanalizuoti tokią plačią sąvoką – „kelionė“ atiduodami kūrybinę kuratorystės laisvę komandiniam darbui.“

Kauno bienalė, organiškai išaugusi iš tekstilės į vieną didžiausių šiuolaikinio meno renginių, vėl pasiruošusi nustebinti. Kauno bienalės vadovė K. Žemaitytė ragina lankytojus neprarasti smalsumo, išlikti atviriems bei laukti ateinančios vasaros.