Daugiau nei du dešimtmečius meno mylėtojus iš viso pasaulio sutelkianti Kauno bienalė šiais metais tyrinėja kelionės temą, kviečia susipažinti su Kauno, Lietuvos ir tarptautinėmis patirtimis, neatsiejamomis nuo judėjimo ir pokyčių jausmo. Atidarant 12-ąją Kauno bienalę PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT, jos vadovė Kotryna Žemaitytė (K.Ž.) ir šiųmetės Kauno bienalės bei „Stebuklingų kilimų“ („Magic Carpets“) projekto kuratorė Neringa Stoškutė (N.S.) dalijosi įspūdžiais apie pasiruošimą parodai, pasakojo apie tai, kuo bienalė stebins miestiečius bei miesto svečius šiais metais ir kodėl nereikėtų bijoti šiuolaikinio meno.

 – 12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT gvildena miesto kelionės tematiką. Kaip ir kodėl pasirinkote šią temą? Kaip ji evoliucionavo kuratorinio proceso eigoje?

K.Ž.: Temos pasirinkimą įkvėpė pastaraisiais metais paaštrėjusi pabėgėlių krizė ir vis didėjanti netolerancija Europoje. Kauno bienalės valdyba, formuodama bienalės temą, norėjo gilintis į kelionę, žvelgti į ją, permąstant mūsų santykį su kitu bei aiškinantis Europos kismus. Vėliau, pradėjus dirbti su atsirinktais kuratoriais, pirminė koncepcija nemenkai kito, konkretizavosi. Kuratorinio proceso eigoje pastebėjome, kad viskas politiškėja gerąja šio žodžio prasme. Be to, kuratorius inspiravo Lietuvos ir Kauno miesto evoliucija, vėliau tapusi pagrindiniu jų koncepcijos atspirties tašku. Kuratoriai pakvietė menininkus ir atsirinko tuos meno kūrinius, kurie galėtų atspindėti vietiniam kontekstui artimas problemas globalia prasme, kartais tyrinėjant ne Lietuvos ar Kauno, o panašias užsienio patirtis ir įvykius, kurie nors ir vyko už tūkstančio kilometrų, bet yra kuo puikiausiai suprantami ir čia.

N.S.: Kelionės tema taip pat labai artima ir Kauno bienalės inicijuotai „Stebuklingų kilimų“ („Magic Carperts“) platformai. Siekis didinti šios platformos matomumą padiktavo tokį temos pasirinkimą.

Skaityti toliau / 370 / Tekstas: Justė Litinskaitė / Nuotrauka: Robertas Narkus, „Priklausomybė“.