Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“

Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodoje „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“, vyksiančioje Kauno galerijose „Meno parkas“ ir „Balta“, susipins dvi fundamentaliai kitoniškos, bet tuo pačiu metu susiję kultūros, nukeliančios žiūrovus į gilius apmąstymus, kaip giliai viskas, gyva ir negyva, matoma ir nematoma, šiame pasaulyje susiaudžia ir susipina. Tarsi pati tekstilė, tarsi gyvas audeklas.

Šiuolaikiniams kūrėjams pluošto menas yra tobula mūsų būties audinio apmąstymo medija. Gyvybingumo audeklui suteikia prie jo prisiliečiantis kūrėjas. Ne vien jo rankomis, kūnu ar akimis audeklas prisisiurbia gyvybės, bet taip pat sugerdamas jame išreikštas, ar tiesiog įsibuvusias patirtis, mintis, atmintyje išlikusius dalykus ar vizijas. Jis atgyja ir kalba žiūrovui raštais bei įvairiais tekstiliniais vingiais. Dėl tekstilei būdingo tarpiškumo, ji pasižymi ypatinga komunikacine galia, kuri užmezga gyvą tarpkultūrinį dialogą, peržengianti erdves ir laiko ribas sujungdama dvi plotmes – materiją ir gyvybinį pradą, audinį ir žmogiškąjį subjektyvumą.

Tekstilinė filosofija apima visus mus supančius paviršius ir pateikia daugialypes konceptualias ir poetines metaforas. Ši specifinė filosofija pasireiškia per gelminį audinių pažinimą, subtilią amato meistrystę ir praktikuojant įvairias medžiagas. Šiuolaikiniams kūrėjams pluošto menas yra tobula medija mūsų būties audinio apmąstymui. Tekstilė gali būti naudojama kaip viena kontempliacijos ir meditacijos formų – ritmiškai organizuota veikla, per kurią prisiliečiama prie pasaulio tvarkos, tarytum išeinant iš savęs. Viena iš kontempliacijos reikšmių japonų kalboje yra chinshi mokkō 沈思黙考 – tylus apmąstymas. Sujungus kitą reikšmę 観照 kanshō (patyrimas akimis) su vienu iš lietuviškų kontempliacijos variantu į(si)žiūrėjimas, aptinkama pagrindinė parodos idėja – įsižiūrėjimo ir patyrimo akimis motyvas. Šis ragina žiūrovą įžvelgti gyvenimo tekstiliškumą ir pamatyti tai, kas persimato pro parodoje eksponuojamus kūrinius. Pats pavadinime esantis “tarp” iškelia prielaidą, kad kūrėjai kuria erdvę dialogui tarp žiūrovų ir savo pačių kūrinių.

Tam, kad žiūrovas pajustų ir kartu pergyventų supintus asmeninius praeities bei dabarties išgyvenimus, autentiškus patyrimus ir nuojautas menininko kūriniuose, tekstilėje svarbu įsižiūrėti į mažiausias daleles bei tekstūrą, priartinus žvilgsnį prie audinių siūlelių, žadinančių valią grožėtis gyvenimo paviršiais, kurių neįmanoma visiškai atskirti nuo giliausių jo sluoksnių. Taip įžvelgiama pačių medžiagų, formų ir technikų gyvybė, kuri atsiduoda nepaliaujamai laiko tėkmei, veikdama žmogaus patirtį ir gyvenimą.

Šiuolaikinei Japoniškai meno raiškai būdinga apimti įvairias medžiagas, technikas ir eksponavimo formas, taip prikeliant giliausius japoniškus kultūros sluoksnius, šintoistinę pasaulėžiūrą, pasaulį suvokiančią kaip organišką audinį, kuriame susiraizgę gyvi ir negyvi organizmai, ir kuriam teikiama gyvybė ateina iš gamtos galios ir nematomų dvasinių būtybių.  Šintoistinė pasaulėžiūra gali būti taip pat glaudžiai susijusi ir su mūsų senąja pagoniška kultūra, kurią siejo didžiulis ryšys su gamta ir jos įvairiomis dievybėmis bei dvasinėmis būtybėmis. Tai dar viena gija jungianti šias dvi skirtingas kultūras šioje tekstilinėje parodoje.

Parodoje pristatomi menininkų Iyanaga Yasuko, Yuka Kawai, Misao Tsubaki, Megumi Yanagishita, Hiroko Watanabe, Haruna Ishimori, Shigeo Kubota, Kumai Kyoko, Nagai Hitomi, Ogawa Noriyo, Okamoto Naoe, Michiko Sakuma, Naoko Serino, Megumi Yanagishita, Rūtos Naujalytės, Rasmos Noreikytės, Monikos Žaltės, Linos Jonikės, Laimos Oržekauskienės, Almyros Weigal ir Indrės Spitrytės darbai.

Renginio kuratorės Odeta Žukauskienė ir Hiroko Watanabe.

„Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“ balandžio 29 d. – gegužės 29 d. galerijose „Meno parkas“ ir „Balta“

Paroda yra Japonijos dienos Kaune WA programos dalis

Parodos organizatorius: Kauno bienalė

Rėmėjai: EU-JAPAN FEST

Projektą pristato: Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022

Partneriai: „Meno parkas“ ir „Balta“, VDA Kauno fakultetas