Sonja Jo (1992 Serbijoje)
Be griuvėsių nebus ir naujo pasaulio, 2019
Be griuvėsių nebus ir naujo pasaulio – tai projektas, kurį sukūrė ir išplėtojo vieną mėnesį rezidencijoje Kaune „Stebuklingų kilimų“ (MagiC Carpets) platformos dėka praleidusi serbų menininkė Sonja Jo. Projekte nagrinėjamos ideologinės, 1990 metais Lietuvoje vykusios transformacijos, į šią temą pažvelgiant iš buvusių Šančių fabrikų istorijos perspektyvos. Kūrinio centre – buvusių fabrikų darbininkų istorijos bei jų mintys, jausmai ir nuomonės apie politines ir ekonomines tų laikų audras. Nostalgijos, ideologijos, medijų ir istorijos sąvokos susipina, atverdamos galimybę kritiškai įvertinti kapitalizmą, bei tai, ką jis atneša į tokias posovietines šalis, kaip Lietuva.
Šio projekto atspirties taškas – išskirtinės spalvos fabriko plytų sienos, fiziškai liudijančios režimų pasikeitimus. Raudonos (sovietinis laikotarpis) ir baltos (nepriklausomybės laikotarpis) plytos, susipinančios penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje statyto pastato fasade, nurodo fizinį abiejų ideologijų koegzistavimą. Konceptualumo prasme, šis darbas atskleidžia nenutrūkusį ryšį tarp pramonės ir politikos, ar tiksliau – kaip į pelno siekimą nukreiptas mąstymas prisitaiko prie savo laiko politinių ir ekonominių galimybių. Karo ir taikos, komunizmo, demokratijos ir kapitalizmo sąlygomis, politika visuomet susitelkusi į pramonės, o ne individo palaikymą ir progresą. Žmonių gyvenimas, jų dvasinės ir moralinės vertybės paklūsta prisitaikymo pramonei ir jos modernizavimo principams.
Pirmoji projekto dalis – Kaip ištaisyti savo istoriją, eksponuojama Kauno Šančių poliklinikoje, atskleidžia asmenines buvusių fabrikų darbininkų istorijas, bei jų bandymą naviguoti neramiuose komunistinių ir kapitalistinių režimų politinių ir industrinių audrų vandenyse. Darbininkų mintys, jausmai ir nuomonės, kurias surinko menininkė, perteikti fizine skulptūros forma. Darbo tikslas – atkreipti dėmesį bei užpildyti prarają tarp dviejų istorijos periodų – sovietų okupacijos ir nepriklausomybės. Su vietinio fotografo Vykinto Bliumkio pagalba, menininkė nusprendė įkurdinti įvietintas skulptūras ant tų buvusio fabriko sienų, ant kurių vis dar išlikusios fizinės žymės (raudonos ir baltos plytos) iš abiejų skirtingų istorinių laikotarpių.
Antroji projekto dalis – Kaip atsikratyti savo istorijos – tai videokūrinys ir instaliacija Kauno paveikslų galerijoje. Jos tikslas atskleisti sąlygas, kuriomis Kaunas ir likusi Lietuva priėmė visas ideologines savo istorijos transformacijas. Šiame kūrinyje užkoduota žinutė, kad priimti istorinius ir šiuolaikinius politinius įvykius – tai asmeninis pasirinkimas.