Amalia Pica
Amalia Pica (Neukene, Argentina, gim. 1978) gyvena ir dirba Londone. Menininkė pasitelkia įvairiausių rūšių medijas, įskaitant skulptūras, performansą, instaliacijas ir fotografiją, ir šių sričių ribose nagrinėja subtilias komunikacijos sąlygas, įskaitant pilietinį dalyvavimą, švietimą, žinučių perdavimą ir gavimą, žodinį ir nežodinį žinučių perdavimą, cenzūrą ir žmogiškuosius nesusipratimus.
Tarp jos pastarųjų asmeninių parodų paminėtinos „please open hurry“ Perto šiuolaikinių menų institute (2018) ir Šiuolaikinio meno institute Brisbane (2017–2018); „ears to speak of“, The Power Plant Toronte (2017). A. Pica savo darbus eksponavo ir tokiose žinomose erdvėse, kaip SFMOMA San Fransiske, Stedelijk Museum voor Actuele Kunst (S.M.A.K.), Gente; Van Abbemuseum, Eindhovene; Centre Pompidou, Paryžius, ir Solomon R. Guggenheim Museum, Niujorkas (2014). Jos darbai eksponuoti 12-ojoje Šanchajaus bienalėje (2018), 11-ojoje Guangdžu bienalėje (2016), „Manifesta 11“, Ciuriche (2016) 54-oje Venecijos bienalėje (2011). Būsimos asmeninės parodos laukia The New Art Gallery Volsle, Centro Andaluz de Arte Contemporáneo, Sevilijoje, ir Brighton CCA. A. Picos darbai saugomi viešose kolekcijose įskaitant Tate Londone, Guggenheim Niujorke, Šiuolaikinio meno muziejuje Čikagoje, Stedelijk muziejuje Amsterdame, Fundação De Serralves, Porte ir Dailės muziejuje Bostone.
