Pasivaikščiojimai bėgiais su Artūru Morozovu

12-oje Kauno bienalėje fotomenininkas Artūras Morozovas pasakos apie nykstančią geležinkelio bėgių sergėtojų – pervažininkų profesiją.

Kėlė sentimentų
Traukiniai fotografui A.Morozovui tarsi savotiškas ritualas. Iš Visagino į Vilnių, iš Vilniaus į Kauną, iš Kijevo į Mariupolį – nuo taško A į tašką B žinomas kaunietis bėgine transporto priemone rieda bent kelis kartus per savaitę, o ilga eile besidriekiančiuose vagonuose sutinka pačių įvairiausių žmonių, kurių portretus kolekcionuoja savo galvoje, – senolį su eglaite rankoje, akis į knygą įsmeigusią buvusią pedagogę ar studentų porelę, draugiškai besidalijančią sviestu perteptus sumuštinius.

Sužinojęs šiųmetės bienalės temą ir pavadinimą „Po išvykimo I Prieš atvykstant”, kurį beje, perskaitė važiuodamas traukiniu iš Visagino į Vilnių, fotomenininkas pirmiausia pagalvojo apie pervažininkus. Nykstanti profesija jam esą dar nuo vaikystės kėlė ypatingų sentimentų.

„Tą akimirką, kai sėdėdamas traukinyje pravažiuoji pro pervažoje stovintį namelį, pamatai kates, gėles ir žmogų, rankoje laikantį vėliavėlę, supranti, kokioje dinamikoje esi pats ir koks stabilumas yra kitapus lango – monumentalioje būdelėje”, – 12-ajai Kauno bienalei pasiūlęs temą, A.Morozovas apsiėmė pasakoti pervažininkų istorijas.

Skaityti toliau / Kauno diena / Tekstas: Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė / Nuotraukos: V. Raupelis