Archyvas – Kauno Bienalė

Archyvas

„Po išvykimo | Prieš atvykstant“

12-OJI KAUNO BIENALĖ


2019 06 07 – 2019 09 29 Kauno geležinkelio stotis ir specialūs vagonai, Kauno autobusų stotis, Ramybės parkas, Nacionalinė M. K. Čiurlionio dailės galerija, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Kauno paveikslų galerijos ir kitos viešosios erdvės

12-oji Kauno bienalė siekė analizuoti kelionę, kaip miesto, turinčio sudėtingą praeitį ir klestintį kultūrinį identitetą, metaforą. Pažvelgę į ne tokią tolimą praeitį pamatysime, kad Kaunui teko išgyventi nemažai politinių pokyčių. Kad galėtų išnagrinėti platesnę perėjimo sąvoką asmeninių patirčių ir tarpgeneracinių struktūrų kontekste, kaip išeities tašką „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ pasitelkė Kauno istoriją. Parodoje matyti, kaip dezorientacijos jausmas, lydintis šiuolaikinę mūsų egzistenciją pasauliniu mastu, susipina su konkrečiomis tautos kūrimo sociopolitinėmis realijomis Naujuosiuose Rytuose, kur alternatyvūs europiniai susivienijimai po truputį atsiskiria nuo praeities režimų. Be šių istorinių ir geopolitinių naratyvų, parodoje ieškoma poetiškesnių strategijų, kurios padėtų pavaizduoti, o, galbūt, ir įveikti nesaugumo būklę. Norint susiorientuoti neaiškioje teritorijoje, naudojamos absurdo, mistikos ir humoro išraiškos priemonės. Parodoje „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ šie pereinamieji momentai traktuojami ne tik kaip kontempliacijos, laukimo ar abejonės galimybė, bet taip pat, kaip raginimas veikti – tiek individualiai, tiek kolektyviai – ieškant savo vietos pasaulyje.

Kauno bienalė „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas“

11-OJI KAUNO BIENALĖ


2017 09 15 – 2017 11 30 Viešosios miesto erdvės, Kauno paveikslų galerija

11-oji Kauno bienalė „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas“ siekė oponuoti populistinei paminklų griovimo–statymo praktikai ir jų konservatyviam tradicionalizmui, taip pat paskatinti bei legitimuoti radikaliai naujas, šiuolaikiškas, konceptualias, aktualias paminklinimo formas ir strategijas, kviesdama atsigręžti į buvusius, permąstyti esamus ir įsivaizduoti galimus paminklus. 11-ąją Kauno bienalė sudarė: pagrindinė paroda mieste „Yra ir nėra“ (kuratorė Paulina Pukytė), „Ateini ar išeini?“ (kuratorė Laima Kreivytė), „Iš ko padaryti paminklai“ (kuratorius Udi Edelman), žodinė programa „Ginčytina atmintis | Ginčytinos erdvės“ (kuratorė Rasa Antanavičiūtė), edukacinė programa.

Kauno bienalė „Sujungti“

10-OJI KAUNO BIENALĖ


2015 09 18 – 2015 12 31 Kauno centrinis paštas, Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, „Drobės“ fabrikas, „Dirbtinio pluošto“ fabrikas

10-oje Kauno bienalėje „Sujungti“ akcentuotas vizualaus meno ir garso bei muzikos bendradarbiavimas. Parodų, koncertų ir spektaklių geografija išsiplėtė nuo muziejinių link viešųjų ir pramoninių miesto erdvių. 10-oje Kauno bienalėje atsisakyta konkursinių parodų. Bienalę sudarė: pagrindinė paroda Kauno centriniame pašte „Gijos: fantasmagorija per atstumą“ (kuratorius Nicolas Bourriaud), parodos buvusiuose „Drobės“ ir „Dirbtinio pluošto“ fabrikuose, M. Žilinsko ir Kauno paveikslų galerijose, įvairūs garso ir teatriniai vyksmai buvo pristatyti svetingumo namuose „Monte Pacis“.

Kauno bienalė „Unitekstas“

9-OJI KAUNO BIENALĖ


2013 09 13 – 2014 01 05 Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Kauno paveikslų galerija

9-oji Kauno bienalė „Unitekstas“ siekė sukurti sąlygas betarpiškiems kūrinio ir žiūrovo susidūrimams, leisiantiems meną patirti kaip universalų tekstą. Parodos kuratoriai ir menininkai ieškojo ir praktiniais pavyzdžiais siekė įtvirtinti naują, iki šiol kultūros lauke nenaudotą sąvoką. Į unitekstą buvo siekiama gilintis kaip į kol kas paskutinę semiotinės grandinės veikalą –> tekstas –> intertekstas –> hipertekstas –> unitekstas grandį. Kauno bienalę sudarė kviestųjų menininkų paroda, konkursinė paroda, jaunųjų menininkų projektai, edukacinė programa ir lydinčios parodos.

Kauno bienalė „Tekstilė‘11: Dar kartą–Šokam–Pirmyn“

8-OJI KAUNO BIENALĖ


2011 09 22 – 2011 12 04 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, miesto teatrinės scenos, viešosios miesto erdvės

„Tekstilė‘11: Dar kartą–Šokam–Pirmyn“, grindžiama vyksmo laike (praeities, dabarties ir ateities sąsajų) koncepcija. Programos kryptys atkartojo grotuvo mygtukus, verčiančius juostą suktis pirmyn, atgal arba groti. Programą „Dar kartą“ sudarė tarptautinės šiuolaikinio meno parodos: „Dar Kartą Istorija“, „Dar Kartą Pasakojimas“, „Dar Kartą Į Ateitį“ bei „Dar Kartą Lydinčios Parodos“. Programą „Šokam“ sudarė šiuolaikinio šokio ir tekstilės meno profesionalų bendradarbiavimo projektai, kurių metu buvo sukurti unikalūs šokio spektakliai (bendradarbiaujant su Kauno šokio teartu „Aura“ ir jo partneriais iš įvairių Europos šalių). Programa „Pirmyn“ – tai moksliniai eksperimentai / ateities perspektyvos: 16-oji tarptautinė ETN (European Textile Network) konferencija; išmaniųjų technologijų eksperimentinės kūrybinės dirbtuvės, tarptautinė studentų ir jaunųjų menininkų paroda; tarptautinio solidarumo programa „Pusrutuliai: Duona kasdieninė“.

Kauno bienalė „Textilė’09“

7-OJI KAUNO BIENALĖ


2009 10 01 – 2009 11 30 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mykolo Žilinsko dailės muziejus, Kauno paveikslų galerija

Kauno bienalė „Textilė‘09“ išliko atsisakiusi tematinės linijos ir turinio. Ji buvo sudaryta iš rezidencijų programos „Gyvas požiūris“, kurioje dalyvavo 30 menininkų, edukacinės programos „Traukinys B“ ir satelitinių parodų. Tekstilė šiame tarpdisciplininiame vyksme išryškėjo kaip komunikacijos priemonė, nuoroda, žinia, koncepcija ir būdas pasiekti kuo platesnį visuomenės ratą, skatinti menininkų ir kitų visuomenės atstovų bendravimą.

Kauno meno bienalė „Textilė‘07“

6-OJI KAUNO BIENALĖ


2007 11 30 – 2008 03 02 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija

Kauno meno bienalė „Textilė‘07“ ir toliau liko atsisakiusi tematinio pavadinimo ir turinio. Atviro kvietimo parodos buvo formuojamos atrankos komisijos, iš viso parodoje „Platus požiūris“ pageidavo dalyvauti 328 menininkai iš 44 šalių, iš jų atrinkti 34 darbai. Kuratorinę parodą „Siauras požiūris“ sudarė iš trys segmentai: „Grynas ir negilus“ (kuratorius Fernando Marques Penteado, Brazilija), „Išardyta ir išmontuota“ (kuratoriai Gerard Williams ir Danica Maier, Jungtinė Karalystė), „Oda prie odos“ (kuratorė Fiona Kirkwood, Pietų Afrikos Respublika). Paroda „Jaunas požiūris“ buvo pristatyta kaip naujoji bienalės struktūrinė dalis, atspindinti jaunųjų menininkų poziciją. Taip pat Kauno bienalę papildė edukaciniai ir tyrimų projektai bei užsakomieji darbai.

Kauno meno bienalė „Textilė‘05“

5-OJI KAUNO BIENALĖ


2005 10 21 – 2005 12 04 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mykolo Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija

„Textilė‘05“ atsisakė tematinio pavadinimo, ją sudarė dvi dalys. Visos parodos suskirstytos į tris kategorijas: VIETA sukvietė menininkus, siekiančius atskleisti tekstilės kūrinio ir specifinės vietos (angl. „site-specific“) dialogo ypatumus. TECHNOLOGIJA siekė analizuoti, kaip tekstilės menas veikia technologijas, ir kaip technologijos jį? KONCEPCIJA – kūriniai, susiję su konceptualiuoju tekstilės medžiagos arba technikos panaudojimu ir prasmės išreiškimu naudojantis archetipinėmis, taktinėmis ar struktūrinėmis tekstilės konotacijomis. Šalia tradicinės atviro kvietimo ekspozicijos, kurioje dalyvavo 145 menininkai iš 30 šalių, pirmą kartą pristatyta ir tarptautinė kuratorinė paroda (27 menininkai, 3 kuratoriai).

Tarptautinė tekstilės meno paroda „Geroji ir išvirkščioji pusės“

4-OJI KAUNO BIENALĖ


2003 11 14 – 2003 12 14 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Mykolo Žilinsko dailės galerija

Tarptautinėje tekstilės meno parodoje „Geroji ir išvirkščioji pusės“ dalyvavo 155 menininkai iš 25 šalių, tik 45 iš jų buvo lietuviai. Parodų kuratorė – Snieguolė Surblienė. Pirmą kartą renginyje dalyvavo tiek daug tarptautinių menininkų ir ekspertų. Tekstilės parodos „Geroji ir išvirkščioji pusės“ tikslas buvo analizuoti kintančio pasaulio poreikius bei tekstilės meno poziciją jame. Parodoje buvo nuolatos klausiama: kur ir kokia yra tekstilės geroji ir išvirkščioji pusės? 2003 m. renginys pirmą kartą turėjo tarptautinį žiuri, kuri iš visų dalyvavusių menininkų atrinko tris laureatus, apdovanotus specialiaisiais prizais.

Tarptautinė tekstilės paroda „Minkštas pasaulis“

3-OJI KAUNO BIENALĖ


2001 08 31 – 2001 09 30 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Kauno paveikslų galerija

Tarptautinėje tekstilės parodoje „Minkštas pasaulis“ dalyvavo 55 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Belgijos ir Serbijos, parodą kuravo Algė Gylienė ir Snieguolė Surblienė. Šios parodos tikslas – supažindinti su tuometine tekstilininkų kūryba ir parodyti tekstilės panoramą tokią, kokia ji buvo, bei suvokti lietuvių tekstilėje vykstančius procesus platesniame aplinkinių šalių kontekste. Tekstilė šioje parodoje buvo įvairi: sieninė (tradiciniai gobelenai, rištine, vėlimo, autorinėmis ir kitomis technikomis atlikti darbai), erdvinė plastika ir konceptualios raiškos kūriniai, kurių ir buvo daugiausia. Parodos vertinimo komisija įteikė diplomus įtaigiausiems ir įsimintiniausiems tekstilės kūrinių autoriams.

International exhibition: Line

2-OJI KAUNO BIENALĖ


02 07 1999 – 01 08 1999 M. K. Čiurlionis Museum of Art and Mykolas Žilinskas Art Gallery

Tarptautinėje tekstilės parodoje „Linija“ dalyvavo 68 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Vokietijos. Šį Ši paroda išplėtė ir papildė 1997 metais vykusią tekstilės parodą „Tradicija ir nūdiena” – joje menininkai atstovavo didesnį skirtingų Europos šalių skaičių, o ekspozicija pristatyta jau dviejuose Kauno muziejuose: Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Mykolo Žilinsko dailės galerijoje. Parodoje analizuota linijos reikšmė, simbolika ir istorija, taip pat šios parodos organizacinis komitetas atrinko laureatus, ir jiems įteikė grand prix, premijas ir diplomus.

Tarptautinė paroda „Tekstilė‘97“

1-OJI KAUNO BIENALĖ


1997 10 Mykolo Žilinsko dailės galerija

Tarptautinėje tekstilės parodoje „Tradicija ir nūdiena“ dalyvavo 38 menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Austrijos. Joje atsispindėjo tuometiniai Baltijos tekstilei būdingi procesai, kur etniškumo buvo mažai, tačiau tradicijos tąsa išliko technikose, taip pat išryškėjo naudojamų medžiagų kaita: natūraliais medžiagas pakeitė sintetinės. Parodoje atsiskleidė 3 kryptys: 1) erdvinė tekstilė, perauganti į instaliacijas ar asambliažus; 2) pratęstos tapybinės abstrakcijos, foto-hiperrealizmo, op meno idėjos išreikštos tekstilinėmis priemonėmis; 3) klasikinis gobelenas, išlaikantis tradicinę prigimtį ir išraiškos būdą.