GINČYTINA ATMINTIS | GINČYTINOS ERDVĖS

Žodinė programa

 

2017 m. rugsėjo 16–17 d., Vytauto Didžiojo universitetas, V. Putvinskio g. 23, Kaunas
2017 m. spalio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius

 

Sauliaus Paukščio fotografija iš Kleopo draugijos archyvo, 1995

Sauliaus Paukščio fotografija iš Kleopo draugijos archyvo, 1995 m.

Diskutuojant apie paminklus ir įamžinimą tenka kalbėti apie du esminius, tarpusavyje susijusius šio fenomeno aspektus: ką įamžiname ir kaip įamžiname? Nors paminklų nusipelniusių herojų sąrašas kelia klausimų ir jokiu būdu nėra baigtinis, Bienalės žodinę programą norime skirti antrajam aspektui – kaip? Pirmąjį Bienalės savaitgalį tyrėjai ir menininkai pateiks savo atsakymus į klausimus: kokios gali būti šiuolaikinių memorialinių paminklų formos? Kaip paminklo forma veikia įamžinamą turinį? Kaip kuriant nacionalinės svarbos memorialus pasiekti sutarimą tarp politikų, visuomenės ir menininkų? Kodėl politikai ir visuomenė iki šiol mieliau renkasi tradicinius figūratyvinius paminklus? Kaip naujausias įamžinimo praktikas priima Vakarų visuomenės?

Žodinės programos tikslas – papasakoti sprendimų priėmėjams, dailės ir kultūros tyrėjams, menininkams, studentams, visuomenės veikėjams ir neabejingiems piliečiams apie gausius alternatyvių įamžinimo formų pavyzdžius kitose šalyse. Programa reaguoja į diskutuotinus, Lietuvos valstybės šimtmečio proga planuojamus įamžinimo projektus ir siekia dekonstruoti vyraujančius atminties „vadybos“ mechanizmus, atskleisdama jų politinius ir kultūrinius saitus. Kartu su 11-ąja Kauno bienale žodinė programa oponuoja populistiniam, konservatyviam tradicionalizmui, įsigalėjusiam Lietuvos viešųjų erdvių įprasminimo praktikoje, ir nori paskatinti bei legitimuoti šiuolaikines konceptualias įamžinimo idėjas bei strategijas.

Žodinėje programoje dalyvaus šiuolaikinių įamžinimo projektų svajonių komanda – kultūros teoretikas Jamesas E. Youngas, menininkas Jochenas Gerzas, menininkų duetas Horstas Hoheiselis ir Andreas Knitzas. Žodinėje programoje bus ne tik šių autoritetų tyrimų ir kūrybos pristatymai, bet ir pirmoji bendra vieša jų diskusija apie memorialinę kultūrą apskritai ir naujausias jos tendencijas.

Kuratorė dr. Rasa Antanavičiūtė

PROGRAMA

16 Rgs 2017
11:00 - 12:30

PROF. JAMESAS E. YOUNGAS (Masačiusetso universitetas, Amherstas / University of Massachusetts Amherst)

Pranešimas Atminties etapai: apmąstymai apie įamžinimo meną, netektį ir erdvę tarp jų (45 min.), diskusija su prof. dr. Giedre Jankevičiūte (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir doc. dr. Linara Dovydaityte (Vytauto Didžiojo universitetas) ir atsakymai į auditorijos klausimus (45 min.), moderuoja dr. Rasa Antanavičiūtė (Vilniaus dailės akademija)

Masačiusetso univeristeto (Amherst) profesorius Jamesas E. Youngas yra geidžiamas svarbiausių pasaulio memorialų konkursų žiuri narys. Jis dalyvavo renkant ir statant tokius įamžinimo projektus kaip Memorialas nužudytiems Europos žydams Berlyne (2005) ir Pasaulio prekybos centro memorialas Niujorke (2011). Youngas yra pamatinių studijų apie naująsias memorialų formas autorius (The Texture of Memory, Yale University Press, 1993; The Stages of Memory:  Reflections on Memorial Art, Loss, and the Spaces Between, University of Massachusetts Press, 2016), termino anti-memorialai (counter memorials) kūrėjas, kuratorius ir daugelio paminklų projektų visuose žemynuose konsultantas.

Paskaitos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=_GbW143l798

14:00 - 16:30

HORSTO HOHEISELO ir ANDREASO KNITZO kūrinių pristatymas ir diskusija su dr. Rasa Antanavičiūte (45 min.)

JOCHENO GERZO kūrinių pristatymas ir diskusija su Manca Bajec (Karališkasis meno ir dizaino koledžas / Royal College of Art and Design) (45 min.)

JOCHENO GERZO, HORSTO HOHEISELO ir JAMESO E. YOUNGO pokalbis ir atsakymai į auditorijos klausimus, moderuoja dr. Rasa Antanavičiūtė ir Manca Bajec (1 val.)

Menininkai Horstas Hoheiselis ir Andreas Knitzas yra tokių projektų kaip Buchenvaldo memorialas memorialui (1995) ir judantys paminklai arba pilkieji autobusai Ravensburge, Weissenau, Berlyne ir kituose miestuose (2006-2017) autoriai. Būtent jie memorialo nužudytiems Europos žydams Berlyne konkursui pateikė siūlymą nugriauti Brandenburgo vartus, o Aušvico išlaisvinimo metinių proga ant jų rodė garsiojo šios koncentracijos stovyklos įėjimo užrašo „Arbeit macht frei“ projekciją (1997). Hoheiselis ir Knitzas nuo 1990-ųjų kuria radikalių formų memorialus ir įamžinimo projektus, kurių iki šiol įvairiose pasaulio šalyse realizuota daugiau nei keturios dešimtys.

Menininkas Jochenas Gerzas išgarsėjo dar 1986 m. kartu su Esther Shalev-Gerz sukūręs pradingstantį paminklą prieš fašizmą Hamburg-Harburge (Vokietijoje), tapusį chrestomatiniu naujųjų formų memorialų pavyzdžiu. Nuo to laiko jis realizavo daugiau nei trisdešimt įamžinimo ir atminties projektų viešojoje erdvėje. Dauguma jų, kaip pavyzdžiui 2146 akmenų memorialas prieš rasizmą Saarbrückene (1993), remiasi dalyvavimo principu ir pirmiausiai kuria paminklus mūsų vaizduotėje.

Renginio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=GsTkGOr1QBQ

17 Rgs 2017
12:00 - 15:00

Prof. Matthew Rampley (Birmingamo universitetas / University of Birmingham)
Pranešimas Kruvina žemė: apie prisiminimo problemiškumą mene (45 min.)

Manca Bajec (Karališkasis meno ir dizaino koledžas / Royal College of Art and Design)
Pranešimas Paminklai kaip meno kūriniai, paminklai kaip istorijos rašymas (45 min.)

Matthew Rampley ir Mancos Bajec diskusija su prof. Giedre Mickūnaite (Vilniaus dailės akademija) ir atsakymai į auditorijos klausimus (30 min.).

Dailės istorikas Matthew Rampley iš Birmingemo universiteto, straipsnių rinkinio Heritage, Ideology and Identity in Central and Eastern Europe. Contested Pasts, Contested Presents sudarytojas (Boydell & Brewer, 2012), tyrinėjantis šiuolaikinį meną ir XX a. Vidurio Europos dailę bei architektūrą, aptars sunkumus, su kuriais susiduria įamžinimo menas, kuriamas susiskaldžiusioje visuomenėje, nebesutariančioje kokia yra tinkama vizualinė atminties kalba.

Karališkojo menų ir dizaino koledžo doktorantė, menininkė ir kuratorė Manca Bajec, atliekanti meninį tyrimą apie istorinį paminklų revizionizmą buvusioje Jugoslavijoje ir meninę praktiką kaip susitaikymo metodą, dalinsis mintimis apie tai kaip/ar menas gali ne tik komentuoti esamą padėtį, bet ir stimuliuoti realius socialinius pokyčius. Pranešėja klaus ar šiuolaikinis menas gali pasiūlyti naujų idėjų vien bendramintei publikai, ar jis gali inspiruoti naujus dialogus tarp žmonių, kurie paprastai nėra šiuolaikinio meno auditorija?

Renginio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=ufvfB422FGQ

26 Spa 2017
18:00 - 20:00

Kauno bienalei persiritus į antrąją pusę patikrinsime kaip mums pavyko siekti savo tikslų ir kokie galėtų būti tolimesni jų siekimo scenarijai. Prieš Bienalei prasidedant deklaravome, kad oponuosime monopolinei-populistinei griovimo-statymo praktikai ir konservatyviam tradicionalizmui, vyraujantiems Lietuvos viešajame mene ir ypač atminimo diskurse, o taip pat skatinsime bei sieksime legitimuoti radikaliai naujas, šiuolaikiškas, konceptualias, aktualias kolektyvinės atminties įamžinimo idėjas ir strategijas.

Bienalei pavyko „sudrumsti įpaminklinimo vandenį“ – kultūrinio renginio proga apie paminklus dar kartą rašyta laikraščiuose ir žurnaluose, kalbėta radijuje ir televizijoje, pravesta dešimtys ekskursijų. Bienalė yra matoma ir teigiamai vertinama kultūros lauke, bendraminčių ratelyje, tačiau kiek ir kaip ji matoma už šio lauko ribų? Kokios įtakos šiuolaikinio meno reiškinys/pareiškimas turės „realiam gyvenimui“, šiandien priimamiems įamžinimo sprendimams savivaldybėse, Lukiškių aikštės rekonstrukcijos užbaigimui? Ką galime padaryti, kad politikams ir plačiajai visuomenei kultūra nebūtų tik pramoga, o menininkams atminties ir įamžinimo klausimai būtų aktualūs? Kas turėtų vykti toliau, kad priartėtumėme prie netradicinio įamžinimo legitimavimo? Ne tik politikų, bet ir visuomenės, menininkų tarpe.

Pokalbyje dalyvaus: Linara Dovydaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas), Arūnas Gelūnas (LR Seimas), Virginija Januškevičiūtė (Šiuolaikinio meno centras), Ina Pukelytė (Kauno savivaldybė), Laima Kreivytė (11-oji Kauno bienalė), Paulina Pukytė (11-oji Kauno bienalė), Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

Diskutantai atsakys į auditorijos klausimus. Vėliau kviesime pratęsti pokalbius su taure vyno.

Registracija programai Kaune 2017 m. rugsėjo 16-17 d.: Neringa Stoškutė / neringa@bienale.lt / +37062998182

VšĮ “Kauno bienalė”
Plento g. 1 d, Kaunas LT45393, Lietuva
Įmonės kodas 302751123
Tel. +37062998182
Biudžetinė sąskaita: LT627044060007822032

Naujienlaiškis