IŠ KO PADARYTI PAMINKLAI
IŠ KO PADARYTI PAMINKLAI
Kauno Paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16, Kaunas
Globaliame, posovietiniame, nacionalistiniame amžiuje paminklai yra neatsiejama miesto peizažo dalis tiek fizine, tiek ir simboline prasme, bet jų įtaka yra gerokai sumažėjusi, socialinė ir kultūrinė svarba menksta. Vis dėlto, po komunistinio bloko subyrėjimo iškilus naujajam nacionalizmui, paminklai dar suteikia sceną politinėms kovoms, o ir ginčai dėl viešųjų erdvių išvaizdos gerokai paaštrėjo. Šiais laikais tarp paminklų ir menininkų yra užsimezgęs naujas ryšys – paminklai tampa žaliava jų kūrybai ne tik tyrinėjant paminklų medžiagiškumą, formą, poveikį, bet ir keliant platesnius klausimus apie istoriją, atmintį, mitus.
Ši tarptautinė videodarbų kolekcija pristato pastarojo dešimtmečio kūrinius ir platų meninių gestų spektrą kaip kontrastą XXI a. pradžios nykstančiai monumentų didybei.
Parodos išeities taškas – neišvengiamas paminklų buvimas mūsų kasdienybės erdvėje, įsirėžus į mūsų regos lauką. Paminklai nuolatos jau yra – išvarginti laiko, svetimi, metantys šešėlius, nebylūs realybės akivaizdoje. Šiandien mąstydami apie paminklų materialumą pirmiausia turėtume atsigręžti į save kaip į socialinę politinę medžiagą, į savo tapimą piliečiais priešais juos ir per juos, kintant jų, kaip pakylėtų, amžinų, tvarių objektų, suvokimui.
Parodos kūriniai siūlo įvairias nacionalinių monumentų tyrimo kryptis. Pirmiausia menininkų žvilgsnis krypsta į išorines paminklų nykimo priežastis: jų irimą dėl apleidimo ir tyčinį griovimą. Šį tyrimo aspektą papildo kitas – tai kūriniai, kurie iškreipia paminklų vaidmenį, jų prasmę ar jų įkūnijamą atmintį. Kai kurie įsiterpia į paminklų išvaizdą ir paskirtį – dažniausiai žaismingai, demonstruodami nepretenzingą požiūrį į juos. Galiausiai – darbai, kurie tiria naujų paminklų galimybę, jų kūrimo politiką ir pasirinkimų juos kuriant priklausomybes. Šis įvairialypis tyrimas išryškina paminklus kaip kintančio tautinio naratyvo ir mūsų laikų politinės kontrolės būdų simptomą. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienas betono ar plieno, granito ar bronzos paminklas atsiskleidžia kaip statinys iš savimonės, nuostatų, kūno ir kraujo.
Paroda surengta bendradarbiaujant su Skaitmeninio meno centru Holone (Institute for Public Presence, The Center for Digital Art, Holon).
Kuratorius Udi Edelman
Menininkai: Yochai Avrahami, Mark Clare, Declan Clarke, Ruben Woodin Dechamps ir Oscar Hudson, Effi ir Amir, Karolina Freino, Plattform Geschichtspolitik (Eduard Freudmann, Chris Gangl, Tatiana Kai-Browne), Christian Jankowski, Uri Katzenstein, Tali Keren ir Alex Strada, Kristina Norman, Kamila Szejnoch, Julia Turbahn ir Tal Alperstein, Artur Żmijewski