fbpx

ATEINI AR IŠEINI?

Kauno Paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16, Kaunas

 

Gediminas Urbonas. Ateini ar išeini. Žaliojo tilto skulptūros, metalas, veidrodis. 1995

Gediminas Urbonas. Ateini ar išeini. Žaliojo tilto skulptūros, metalas, veidrodis. 1995

„Ateini ar išeini“ – taip vadinosi Gedimino Urbono instaliacija: iš veidrodžių sumontuoti kubai ant Žaliojo tilto skulptūrų galvų. 1995 m. ranką ištiesęs darbininkas ir kolūkietė su kviečių pėdu iš ideologinio puošybinio elemento virto konceptualiu objektu – ne tik miesto, bet ir mąstymo atspindžiu. 2015 m. skulptūros demontuotos, bet jų kelionė nesibaigė. Prieš dvidešimt metų menininko iškeltas klausimas tebėra aktualus. Ši paroda yra retorinio klausimo – ateini ar išeini – nepadėtas klaustukas.

Pastatyti paminklai yra šauktukai – jie garsiai šaukia svarbias datas ir pavardes. Nepastatyti, perstatyti, keičiami ir keliaujantys paminklai klausia – kam, kur, koks, už ką? O ypač – kodėl? Kodėl paminklas? Ar šiandien dar aktualu apie juos kalbėti?

Parodoje „Ateini ar išeini“ eksponuojami projektai, performansai, akcijos, filmai, objektai, kritiškai persvarstantys paminklo funkciją, formą, santykį su ideologija, erdve ir žmogaus kūnu. Paminklas šiuose kūriniuose yra ne tikslas, o veikiau šiuolaikinė komunikacijos priemonė, atminties politikos (de)konstravimo įrankis. Tai laikini, mobilūs, asmeniški ir konceptualūs projektai, skatinantys kitaip pažvelgti į istoriją ir dabartį. Jie reflektuoja politinius, socialinius ir kultūrinius konfliktus viešųjų erdvių „seisminėse zonose“ – Lukiškių aikštėje, ant Žaliojo tilto ar Žemaitės skvere Vilniuje, kur virė aršios diskusijos ir vyko ne viena aktyvistų bei menininkų akcija. Nemažiau reikšmingi ir konceptualūs veiksmai prie Vytauto paminklo Kaune, taktilinė bei paradokumentinė Grūto parko transformacija ir reklaminio Lukašenkos pavidalo antipaminklo istorija Alytuje. Vieta svarbi ne tik kaip fizinė, bet ir kaip diskursyvi erdvė, kurioje kuriamos naujos atminties aktualizavimo ir aktyvinimo formos.

Dauguma parodos darbų sukurti po 1990-ųjų, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę griuvo sovietmečio stabai ir prasidėjo naujas viešų erdvių įpaminklinimo etapas. Socialistinį realizmą pakeitė tautinis idealizmas, tačiau paminklo samprata liko nepakitusi. Naujieji paminklų statytojai nesidrovėdami perėmė monumentalią ankstesnės epochos retoriką. Politikams ir patriotams patiko erdvę užvaldantys pakylėti herojai iš ilgaamžių medžiagų, o įvietinti, horizontalūs, nematomi, laikini ir klausimus keliantys monumentai sunkiai skynėsi kelią. Todėl parodoje nepristatomi oficialūs paminklų konkursai ir jų (ne)įgyvendinimas bei kiti viešojoje erdvėje įkūnyti atminties ženklai.

Nėra ir negali būti vieno „teisingo“ žvilgsnio į paminklą, vienos nekonfliktiškos atminties. Kieno akimis, iš kokios perspektyvos, laikotarpio, vietos, patirties žvelgiame į monumentus? Ką tas žvilgsnis pasako apie žiūrinčiuosius ir apžiūrimuosius, kuriančiuosius ir kritikuojančiuosius? Ir kur po dvidešimties metų bus dabartiniai paminklai?

Kuratorė Laima Kreivytė

Menininkai: Danas Aleksa, Audrius Ambrasas, Kostas Bogdanas, Coolturistės, Kristina Inčiūraitė, grupė „Iš reikalo“ (Jurga Jasinskaitė, Marta Vosyliutė), Vytenis Jakas, Audrius Janušonis, Sandra Kazlauskaitė, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Deimantas Narkevičius, Valdas Navasaitis ir Marius Ivaškevičius, Ernestas Parulskis ir Liudas Parulskis, Eglė Rakauskaitė, Indrė Šerpytytė, Emilija Škarnulytė, Gediminas Urbonas, Gintaras Zinkevičius, menininkas, nenorintis minėti pavardės, ir kiti

VšĮ “Kauno bienalė”
Plento g. 1 d, Kaunas LT45393, Lietuva
Įmonės kodas 302751123
Tel. +37062998182
Biudžetinė sąskaita: LT627044060007822032

Naujienlaiškis