Jau\u010diuosi d\u0117kinga bienal\u0117s kurator\u0117ms Ingai ir Alicijai u\u017e pasitik\u0117jim\u0105 ir galimyb\u0119 patyrin\u0117ti \u0161i\u0105 tem\u0105. Vien pasiruo\u0161imo etapas, bendros ekskursijos su menininkais Kaune, Rygoje, tarptautini\u0173 draugys\u010di\u0173 skatinimas su\u017eadino nor\u0105 b\u016bti k\u016brybiniame dialoge su bienal\u0117s kontekstais. Kurator\u0117s siek\u0117 suburti bendruomen\u0119, \u012ftrauk\u0117 \u012f pokalbius, pakviet\u0117 tyr\u0117j\u0173, pavyzd\u017eiui, Afrikos \u017eyd\u0173 istorijos ir kult\u016bros tyrin\u0117toj\u0105 Karin\u0105 Simonson. Pasiruo\u0161imo etapas buvo edukacinis ir suk\u0117l\u0117 daug min\u010di\u0173. Bienal\u0117s fokusas \u0161iemet skirtas Ryt\u0173 Europai ir skirtingoms Afrikos \u0161alims, kurios tur\u0117jo diplomatini\u0173, ekonomini\u0173 ar kult\u016brini\u0173 santyki\u0173 su \u0161iuo regionu \u2013 atvirai ar u\u017emaskuotai kolonijini\u0173 ar gr\u012fst\u0173 tariamu ar tikru solidarumu. Vienas i\u0161 tinkam\u0173 ir kompleksi\u0161k\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 b\u016bt\u0173 diplomatiniai santykiai su Soviet\u0173 S\u0105junga bei internacionalizmo id\u0117jos. \u012edomu pasvarstyti, kas buvo deklaruojama tais laikais, kokios buvo propagandin\u0117s \u017einut\u0117s apie taut\u0173 draugystes ir kaip mes jas prisimenam. Kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra tos artumo geografijos dabar, kai, atrodo, neb\u0117ra nei kalbos, nei laiko ar erdv\u0117s nuotolio skambinant per program\u0117l\u0119 \u201eWhatsApp\u201c<\/em> poetei, kuri gyvena Kampaloje? Tai man galimyb\u0117 b\u016bti ry\u0161yje, bendradarbiauti ir mokytis kartu.<\/p>\n Kaip \u0161ios patirtys pad\u0117jo rasti rakt\u0105 bienal\u0117s k\u016briniui?<\/strong><\/p>\n Mano meniniame baga\u017ee \u2013 daugiausia video, grafika ir skulpt\u016bra. Da\u017enai taikau grafikos technologijas ir med\u017eiagas net savo video ar skulpt\u016bros darbuose. Domiuosi spauda, vaizdo i\u0161takomis, vaizd\u0173 sklaida, nuo pirm\u0173j\u0173 reprodukcij\u0173 iki interneto kult\u016bros pikseliuot\u0173 deep-fried<\/em> vaizd\u0173 \u2013 nud\u0117v\u0117t\u0173 d\u0117l kopijavimo ir nuolatinio screenshotinimo (ekrano nuotrauk\u0173 darymo \u2013 aut. past.)<\/em>. Tad Kaune mane suintrigavo aplankyta pogrindin\u0117 spaustuv\u0117 \u201eab\u201c, veikusi vis\u0105 de\u0161imtmet\u012f iki Nepriklausomyb\u0117s atgavimo. \u0160i pogrind\u017eio spaustuv\u0117 i\u0161kasta po \u017eeme, pogrindyje tiesiogine prasme, buvo \u012fkurta Andziuli\u0173 \u0161eimos. Ten veik\u0117 spaudos stakl\u0117s, sukonstruotos i\u0161 metalo lau\u017ee rast\u0173 spaudos ma\u0161in\u0173 dali\u0173. Tos stakl\u0117s, ironi\u0161kai j\u0173 sutv\u0117r\u0117jo Vytauto Andziulio vadinamos \u201ePragaro ma\u0161ina\u201c, spausdino disidentin\u0119 spaud\u0105, literat\u016br\u0105, kuri buvo religinio ir patriotinio pob\u016bd\u017eio. Ne taip, kaip tada, \u0161iuo metu tai yra galios diskursai ir j\u0173 paplitim\u0105 \u0161iuolaikinio meno k\u016br\u0117jai kvestionuoja ir kritikuoja. Kad tur\u0117t\u0173 priedang\u0105, savininkai vert\u0117si g\u0117li\u0173 ir g\u0117li\u0173 svog\u016bn\u0117li\u0173 kultyvavimu. Kad patektum \u012f spaustuv\u0119, turi \u0161iltnamyje sukti sur\u016bdijusi\u0105 ranken\u0105, kuri\u0105 sukant pasislenka \u017eem\u0117je esantis vandens rezervuaras ir atsiveria \u012f\u0117jimas \u012f bunker\u012f. Patirtis savaime yra \u012fsp\u016bdinga ir kinematografi\u0161ka, ypa\u010d tiems, kas dirba spaudos srityje, juo labiau man, nes mano asmenin\u0117 grafikos spaustuv\u0117 yra \u012fkurta buvusiame Panerio \u0161iltnami\u0173 kol\u016bkyje, \u0161iltnami\u0173 apsupty. O \u201eab\u201c \u012fk\u016br\u0117j\u0173 pora net nuo savo vaik\u0173 sl\u0117p\u0117, kad spaustuv\u0117 egzistuoja ir vis\u0105 veikl\u0105 vykd\u0117 ypa\u010d slaptai. Kaip min\u0117jau, jie spausdino i\u0161 esm\u0117s patrioti\u0161k\u0105 ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 spaud\u0105. Prad\u0117jau m\u0105styti, kokios \u012fdomios spaudos gal\u0117jo pagimdyti ta ma\u0161ina, jei b\u016bt\u0173 skleidusi kitokio pob\u016bd\u017eio disidentin\u0119 pogrindin\u0119 kult\u016br\u0105, susijusi\u0105 su pasiprie\u0161inimo id\u0117jomis, kurias a\u0161 palaikau pati, \u2013 pavyzd\u017eiui, antikolonijinio solidarumo, feminizmo, anarchizmo ar LGBTQ palaikan\u010di\u0105 spaud\u0105, o ne tas, prie\u0161 kurias a\u0161 kovoju.<\/p>\n \u0160is atradimas ir tapo pagrindiniu impulsu?<\/strong><\/p>\n Dar mano smalsum\u0105 pakurst\u0117 litografijos, plakatai ir archyvai, pamatyti Latvijos nacionalin\u0117s bibliotekos archyvuose Rygoje. \u0160ie tarptautini\u0173 draugys\u010di\u0173 su \u012fvairiomis socialistin\u0117mis \u0161alimis plakatai, proletar\u0173 susivienijim\u0105 skirtingose \u0161alyse ir \u017eemynuose \u0161lovinanti ikonografija man pasirod\u0117 labai \u012fdomi. Ne tik d\u0117l neintencionali\u0173 homoerotini\u0173 element\u0173, bet ir d\u0117l min\u010di\u0173 apie tai, kas dabar jungia \u0161ias kult\u016bras \u2013 tai specifin\u0117s kolonijin\u0117s praeities ar dabarties apm\u0105stymas bei nesibaigian\u010dios kovos d\u0117l LGBTQ teisi\u0173. Pavyzd\u017eiui, Uganda. Pas juos ka\u017ekiek met\u0173 egzistavo queer<\/em> \u017eurnalas \u201eBombastic\u201c. \u012edomu, kad tokiais atvejais spauda yra ir informacijos priemon\u0117, ir be galo rizikinga veikla, priversta veikti i\u0161 pogrind\u017eio. Tuo pa\u010diu metu prad\u0117jau dom\u0117tis ir lietuvi\u0161kais, pirmaisiais LGBTQ+ \u017eurnalais, tokiais kaip \u201eNaglis\u201c, kurio spausdinimo ir platinimo s\u0105lygos irgi nuolat patirdavo i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u2013 beje, apie tai dabar Kauno meninink\u0173 namai bei queer<\/em> (neatitinkantys heteronormatyvi\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0173<\/em> \u2013 aut. past.) archyvas \u201eI\u0161girsti\u201c vykdo i\u0161samius tyrimus ir su tuo susijusius renginius, tad kvie\u010diu juos sekti.<\/p>\n O a\u0161 m\u0117gstu \u012fsivaizduoti kitoki\u0105 praeit\u012f, negu ji buvo, \u2013 kurti fikcines praeitis. Kas b\u016bt\u0173 buv\u0119, jei toje pogrind\u017eio spaustuv\u0117je b\u016bt\u0173 spausdinami, pavyzd\u017eiui, pirmieji sovietiniai laikra\u0161\u010diai ar \u017eurnalai, skirti antikolonijin\u0117ms queer<\/em>feminizmo id\u0117joms? \u012esivaizdavau, kas b\u016bt\u0173, jei a\u0161 \u201eab\u201c spaustuv\u0117je atspausdin\u010diau ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus arba sukur\u010diau savo \u201ema\u0161in\u0105\u201c? Tai lyg istorin\u0117 fantazija. Tad su Kauno bienal\u0117s k\u016briniu prasid\u0117jo mano kelion\u0117 po pogrindines spaustuves, ir, ko gero, \u0161i kelion\u0117 nesibaigs dar ilgai.<\/p>\n Kaip \u0161iuos impulsus sujungti pad\u0117jo pati erdv\u0117 \u2013 Kauno centrinis pa\u0161tas?<\/strong><\/p>\n Kauno centrinis pa\u0161tas, kiek man pasakojo Kauno bienal\u0117s parodos architektai, yra labai lietuvi\u0161ka vieta. Kurti \u0161\u012f pastat\u0105 buvo pakviestas lietuvi\u0173 architektas Feliksas Vizbaras, tautinio stiliaus propaguotojas, ir apdailos detali\u0173 ir kit\u0173 funkcini\u0173 dali\u0173 gamyba \u0161iam pastatui buvo s\u0105moningai u\u017esakoma Lietuvoje. Tad d\u017eiaugiuosi, kad labai lokalia tautine kult\u016bra pulsuojantis pastatas prisipildo \u201eArtumo geografijos\u201c, jis tampa lyg voratinklio centru, jungian\u010diu skirtingas istorijas. Kai vaik\u0161\u010diojau po pastat\u0105, mano d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 vienas i\u0161 modernios komunikacijos ir informacijos apykaitos tinkl\u0105 \u012fk\u016bnijan\u010di\u0173 objekt\u0173 \u2013 r\u016bsyje esantis siunt\u0173 ir lai\u0161k\u0173 konvejeris, i\u0161einantis tiesiai \u012f lauk\u0105. Tokiu b\u016bdu siuntiniai buvo perduodami \u012f pa\u0161t\u0105 ir atgal. Jis iki \u0161iol veikia, jei \u012fjungi. Pa\u0161to konvejeris man primin\u0117 spausdinimo ma\u0161inas: nors technologija yra toli gra\u017eu ne identi\u0161ka, bet cilindr\u0173 ir konvejerio jud\u0117jimo mechanizmas broli\u0161kas. Taip kilo id\u0117ja sukurti vaizd\u0173 apykaitos k\u016bn\u0105, sudurt\u0105 i\u0161 metalo lau\u017eo plieno, grafikoje naudojam\u0173 metal\u0173 ir susijungian\u010di\u0173 tarpusavyje dekonstruot\u0173 ofsetini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 i\u0161 \u201eBombastic\u201c, \u201eNaglio\u201c, cinkografijos i\u0161 \u201eab\u201c spaustuv\u0117s ir mano pa\u010dios kurt\u0173 ofort\u0173 ant cinko. Toks vos ne spaudos gyv\u016bnas, aptemptas suply\u0161usiu i\u0161silyd\u017eiusiu baltu r\u016bbu. Darb\u0105 vadinu \u201eVaizdo k\u016bnas\u201c. I\u0161 esm\u0117s tai atspindi, kaip a\u0161 dirbtu su med\u017eiagomis \u2013 kuriu sudurtinius, beveik ne\u012fmanomus asamblia\u017eus, m\u0105stau per formas ir k\u016bni\u0161kas asociacijas ir bandau jungti med\u017eiagas ir vaizdus, lyg tai b\u016bt\u0173 filmo kadrai.<\/p>\n \u0160iuolaikinio meno festivalis Rygoje \u201eSurvival Kit\u201c taip pat tave pakviet\u0117 pristatyti savo k\u016brin\u012f. Ar ten t\u0119si Kauno bienal\u0117s k\u016brinio id\u0117j\u0105?\u00a0<\/strong><\/p>\n Taip, k\u016brinio id\u0117ja t\u0119sis ir \u201eSurvival Kit\u201c, ta\u010diau jau su dekonstruotomis ir pernaudotomis grafikos plok\u0161t\u0117mis, atsikartojan\u010diomis Kauno bienal\u0117s instaliacijoje.<\/p>\n Viena i\u0161 tem\u0173, kuri tave domina kuriant \u2013 priklausymas bendruomenei, skirtingos to formos. Kuo tau svarbi \u0161i s\u0105voka?<\/strong><\/p>\n Man i\u0161 ties\u0173 \u012fdomios trintys ir bendri nutarimai, kurie egzistuoja bendruomen\u0117se, bet nei\u0161vengiamai tuo pa\u010diu ir \u012fvairi\u0173 grupi\u0173 autoritetai, ritualai, vertyb\u0117s, tik\u0117jimo klausimai. Nuo penki\u0173 minu\u010di\u0173 bendruomen\u0117s, susiformavusios laukiant eil\u0117je prie kasos, kur egzistuoja bendras ne\u012f\u017eodintas elgesio kodas ir lyg savaime suprantamos i\u0161imtys, iki bendruomeni\u0173, kuri\u0173 mes nepasirinkome, bet gim\u0117me jose ir ne\u0161ame j\u0173 etiketes per gyvenim\u0105, ar bendruomeni\u0173, kurias mes pasirenkame, nes jos mus emancipuoja ir \u012fgalina. Man \u0161i s\u0105voka svarbi tuo, kad ji atspindi ne tik s\u0105moningus ar pas\u0105moningus individualius poreikius ir tro\u0161kimus, bet ir tai, kas nutinka, kai jie susideda \u012f kolektyvin\u0119 j\u0117g\u0105, formuojan\u010di\u0105 informacijos, kapitalo, id\u0117j\u0173 srautus, ar net istorijos eig\u0105. Bendruomen\u0117s klausim\u0105 a\u0161 skirtingais b\u016bdais apm\u0105stau tiek savo 2017 met\u0173 video k\u016brinyje \u201eDemichovo \u0161uo\u201c apie chimeri\u0161k\u0105, \u201etransplantuot\u0105\u201c tautin\u012f identitet\u0105, tiek 2021 met\u0173 video k\u016brinyje \u201eKai viskas pasibaigs, susitinkam!\u201c, nufilmuot\u0105 Vilniaus u\u017edar\u0173 saugom\u0173 kaimynys\u010di\u0173 apsupty, kur \u017emon\u0117s gyvena kvartaluose su priva\u010dia infrastrukt\u016bra, apsitv\u0117r\u0119 ir besiginantys nuo likusio miesto.<\/p>\n Tavo k\u016bryboje da\u017enai pasirodo monstr\u0173 persona\u017eas. Paprastai \u017emon\u0117s monstr\u0173 vengia, o tu rodai. K\u0105 jie tau padeda komunikuoti?<\/strong><\/p>\n I\u0161 esm\u0117s monstri\u0161kumas rei\u0161kia kitoni\u0161kum\u0105. I\u0161 lotyn\u0173 kalbos ver\u010diant \u201emonstrare\u201c rei\u0161kia \u201eatskleisti\u201c, \u201eparodyti\u201c, \u201edemonstruoti\u201c. Matau \u0161viesi\u0105j\u0105 monstri\u0161kumo pus\u0119 \u2013 monstro fig\u016bra padeda atskleisti ir i\u0161reik\u0161ti skirtingas prigimtis. Kita vertus, monstrai taip pat atspindi ir dezinformacijos, prietar\u0173 ir ksenofobijos istorij\u0105. Paimkime fiziologo Fortunio Liceti ra\u0161tus \u201eDe Monstruorum Causis, Natura et Differentiis\u201c (liet. \u201eApie pabais\u0173 prie\u017eastingum\u0105, prigimt\u012f ir skirtumus\u201c \u2013 aut. past.) ir j\u0173 iliustracijas. Liceti kategorizavo monstrus \u012f skirtingus tipus. Kai kurie i\u0161 j\u0173 buvo vaizduot\u0117s, mitologini\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173 ar vietinio folkloro produktai, o kai kurie i\u0161 j\u0173 buvo tiesiog \u017emon\u0117s, kuri\u0173 k\u016bnai neatitiko eiblistini\u0173 (angl. ableist <\/em>\u2013 aut. past.) ar heteronormatyvi\u0173 standart\u0173. Arba gamtininko Ulisse Aldrovandi \u201eMonstrorum Historia\u201c (liet. \u201eMonstr\u0173 istorija\u201c \u2013 aut. past.), i\u0161leista 1642 metais. Knyga, kuri apr\u0117pia visk\u0105 \u2013 nuo chimer\u0173 iki moters su per daug k\u016bno plauk\u0173. To meto visuomen\u0117je dominuojant krik\u0161\u010dioni\u0161kai \u012ftakai, ne\u012fprasti k\u016bnai buvo suvokiami kaip \u0161\u0117toni\u0161ki ir pabaisi\u0161ki, tad ir mokslinink\u0173 buvo klasifikuojami kaip tokie. Tokio pob\u016bd\u017eio monstr\u0173 atpa\u017einimas padeda suprasti, kaip giliai yra \u012fk\u016bnyta ksenofobija, ir kartu \u201eatsiimti\u201c \u0161iuos vaizdinius.<\/p>\n Ar tie monstrai labiau i\u0161oriniai ar vidiniai?<\/strong><\/p>\n Man jie labiausiai apie tai, kaip veikia m\u016bs\u0173 vaizduot\u0117. Apie tai, ko mes bijome. Gal d\u0117l to monstri\u0161kumas at\u0117jo \u012f mano k\u016bryb\u0105, kaip bandymas analizuoti kult\u016brines baimes. Ir vaizdini\u0173 susigr\u0105\u017einimas. Angli\u0161kai yra \u017eodis \u201ereclaim\u201c \u2013 tarsi atsiimti, kas tau priklauso. Man monstrai rei\u0161kia v\u0117l susigr\u0105\u017einti gali\u0105 tam, kas buvo nukreipta prie\u0161 tave. Ir, kaip ra\u0161o Antonio Negri ir Michael Hardt, \u0161ia prasme \u201egalime suprasti tas siaubingas k\u016bno metamorfozes ne tik kaip pavoj\u0173, bet ir kaip galimyb\u0119 kurti alternatyvi\u0105 visuomen\u0119\u201c.<\/p>\n Man tai ka\u017ekiek siejasi su vienu tavo senu darbu \u2013 \u201eShadow Tongues\u201c. Man pasirod\u0117, kad jame u\u017esimeni apie kalbos gali\u0105 kurti tikrov\u0119. Ar tiki magin\u0117mis kalbos galiomis? Apie k\u0105 tau pa\u010diai \u0161is darbas?<\/strong><\/p>\n Labai smagu, kad pamin\u0117jai \u0161\u012f darb\u0105. Jis ma\u017eiau pastebimas mano k\u016bryboje ir pati j\u012f da\u017enai praleid\u017eiu, gal tod\u0117l, kad jis buvo sukurtas kolaboruojant. Tai dviej\u0173 ekran\u0173 video k\u016brinys su amerikie\u010di\u0173 menininke Ellie Rae Hunter. Tai k\u016brinys apie du \u017emones, kurie bendrauja m\u016bs\u0173 sukurta kalba, kuria \u0161neka tik du \u017emon\u0117s pasaulyje. K\u016brinys pirmiausia buvo \u012fkv\u0117ptas knygos \u201eChazar\u0173 \u017eodynas\u201c. Tai romanas apie ma\u017eas tautas, ma\u017eas bendruomenes, gyvenan\u010dias tarp did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 ir did\u017ei\u0173j\u0173 gali\u0173. Ta\u010diau jeigu yra kalba, kuria \u0161neka tik du \u017emon\u0117s, tai jau yra galia. Slaptos kalbos atsiranda i\u0161 saugumo ar apsisaugojimo poreikio, da\u017enai slaptas kalbas ir \u017eargonus turi, pavyzd\u017eiui, prekeiviai, kad apsaugot\u0173 savo amat\u0105, arba persekiojamos bendruomen\u0117s. O mums su Ellie tai buvo dviej\u0173 \u017emoni\u0173 bandymas susikalb\u0117ti pasimetus politikos ir technologij\u0173 s\u016bkuryje pandemijos metais.<\/p>\n Esi pirmiausia vizualiojo meno atstov\u0117, \u012fdomu, kad tau svarbi kalbos tema. Esi svars\u010diusi, kod\u0117l?<\/strong><\/p>\n Kalba \u012f mano k\u016bryb\u0105 at\u0117jo nat\u016braliai \u2013 augau rusakalb\u0117je \u0161eimoje Lietuvoje ir d\u0117l to m\u0105stymas apie kalb\u0105 man nei\u0161vengiamas bei politi\u0161kas. Pirmiausia, ka\u017ekuria prasme, a\u0161 patyriau rus\u0173 kalb\u0105 kaip atgyvenusi\u0105 lingua franca <\/em>ir kartu slapt\u0105 kalb\u0105, nes mano aplinkoje ja kalb\u0117jo tik tam tikros bendruomen\u0117s. Drauge gal\u0117jau jausti, kad \u0161i kalba ne\u0161a didel\u012f politin\u012f kr\u016bv\u012f ir, turint omeny Lietuvos istorij\u0105, tai visi\u0161kai suprantama. Ir tre\u010dia, Lietuvos rusakalbiai kalba hibridine \u0161neka, su daug skirting\u0173 akcent\u0173, adaptuot\u0173 skolini\u0173 i\u0161 lietuvi\u0173, baltarusi\u0173, lenk\u0173 kalb\u0173 \u2013 juos i\u0161tiko ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f kreolizacij\u0105 \u2013 kolonizuotoj\u0173 asimiliacij\u0105 vietin\u0117je kult\u016broje. D\u0117l to jie tapo vietini\u0173 ir atvyk\u0117li\u0173 kult\u016bros mi\u0161iniu. Sud\u0117jus visus \u0161iuos aspektus, kalba man tapo labai \u012fdomia tema. Bet juk ir lietuvi\u0173 kalba turi savo istorij\u0105, represij\u0173 ir normatyvinimo istorij\u0105 bei \u0161iuolaikin\u0119 kalbos politik\u0105. \u012edomu, kad Lietuvoje neretai diskriminuojami tarmi\u0161kai kalbantys \u017emon\u0117s, egzistuoja tam tikra klasin\u0117 politin\u0117 diskriminacija, puikiai apra\u0161yta knygoje \u201eLietuvi\u0173 kalbos ideologija: norminimo ir galios istorija\u201c, kuri\u0105 sudar\u0117 Loreta Vaicekauskien\u0117 ir Nerijus \u0160epetys. Tad yra visai ne toks jau paprastas klausimas \u2013 \u201eK\u0105 rei\u0161kia kitaip kalb\u0117ti?\u201c Kalb\u0117ti keistai, su akcentu, su tarme, vartoti kitokius \u017eod\u017eius, sukurti savo kalb\u0105?<\/p>\n Tavo pasakojimas man primin\u0117 vien\u0105 teorij\u0105. Ji teigia, kad kalba mir\u0161ta ne tada, kai mir\u0161ta paskutinis j\u0105 mokantis \u017emogus, bet kai lieka tik vienas mokantysis, nes jis nebeturi, su kuo jos vartoti.<\/strong><\/p>\n Taip, ir, be to, kalba vadinama mirusia, jeigu lik\u0119 kalbos vartotojai yra nebe gimtakalbiai, o j\u0105 i\u0161moko kaip papildom\u0105 kalb\u0105. O kai kalbos nebevartoja niekas, tada tai vadinama i\u0161nykusia kalba. Ka\u017ekod\u0117l \u012f galv\u0105 ateina tokia tolima asociacija, kaip neseniai architektas Anton Shramkov atkreip\u0117 mano d\u0117mes\u012f, kad retai \u0161iuolaikiniame mieste suoliukai statomi atgr\u0119\u017eti vienas \u012f kit\u0105. Visi suoliukai statomi \u017emon\u0117ms b\u016bti vieniems, nes vienatv\u0117je esantis \u017emogus da\u017eniausiai nesujaukia tvarkos, yra saugesnis miesto subjektas.<\/p>\n Man tai siejasi su tuo, k\u0105 kalb\u0117jome apie bendruomenes. Kad viskas pritaikyta daugiau steb\u0117tojams individualistams, o ne ry\u0161iui kurti.<\/strong><\/p>\n Nes ten, kur yra grup\u0117 \u017emoni\u0173, atsiranda tam tikras pavojus, kad ka\u017ekas bus nutarta, kad prasid\u0117s koks nors nekontroliuojamas veiksmas, u\u017egims bendruomen\u0117s kurios nepakl\u016bsta priimtai tvarkai.<\/p>\n Ir susitikus juk galima prikurti fikcij\u0173. Mini, kad tau ir yra \u012fdomiausia istorija ir istorijos, da\u017enai nagrin\u0117ji fikcijos ir realyb\u0117s santyk\u012f. \u0160iandien fikcij\u0173, regis, labai daug, kyla net tam tikras nerimas, kaip nesusipainioti. Kaip tu randi taik\u0105 su tuo, kad daug kas sukonstruota ir \u017emogui beveik ne\u012fmanoma prisikasti prie grynosios pasaulio prigimties?<\/strong><\/p>\n Kaip neretai pastaruoju metu miniu, informacijos istorija nei\u0161vengiamai susijusi su dezinformacijos istorija, perfrazuojant Dr. Rim\u0105 Praspaliauskien\u0119, kuri yra sakiusi, kad medicinos istorija nei\u0161vengiamai susieta su \u0161arlatanizmo istorija. Jos negali egzistuoti viena be kitos. O fikcija i\u0161 esm\u0117s yra mano darbo sritis. Gal tod\u0117l jau\u010diu nor\u0105 ginti jos teis\u0119 egzistuoti, nes tiesa negali egzistuoti be fikcijos? Nors ir suprantu nerim\u0105 ir pasimetim\u0105 tarp fikcij\u0173, ypa\u010d dabartiniame klimate, kai jau stinga ne tik b\u016bd\u0173 atskirti dezinformacij\u0105 nuo patikrintos informacijos, bet \u012f visa tai dar \u012fsipina ir dirbtinio intelekto produkcija, kurio apsupty turi i\u0161 ties\u0173 \u012fsigudrinti \u012f\u017evelgti tekst\u016br\u0173 raibulius ir anatomi\u0161kai netikslius pir\u0161tus, kad atpa\u017eintum dirbtinio intelekto sugeneruoto vaizdo kilm\u0119. Galiu visi\u0161kai suprasti, kod\u0117l tai g\u0105sdina. Bet ka\u017ekuria prasme viskas yra vaizdinys, m\u016bs\u0173 susitarimai yra sutartin\u0117s \u012fsivaizduojamyb\u0117s \u2013 kas buvo nutarta, gali b\u016bti nutarta atvirk\u0161\u010diai. Jei mes pasirenkam ka\u017ekuo tik\u0117ti, suteikiam tam galios, ir tai \u012fgauna k\u016bn\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eJei mes pasirenkam ka\u017ekuo tik\u0117ti, suteikiam tam galios\u201c, \u2013 sako meninink\u0117 Anastasia Sosunova. Vilniuje gyvenanti meninink\u0117 kuria grafinius vaizdus, knygas, instaliacijas. K\u016br\u0117j\u0105 domina kalbos, komunikacijos, reprezentacijos klausimai. 14-ojoje Kauno bienal\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":7,"featured_media":6940,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-9077","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9077","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/users\/7"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9077"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9077\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6940"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9077"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9077"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9077"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/09.02BienaleI\u0087-50-1024x683.jpg\")
![\"\"](\"http:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/09.02BienaleI\u0087-56-1024x683.jpg\")
![\"\"](\"http:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/09.02BienaleI\u0087-59-683x1024.jpg\")