Japonijos ir Lietuvos \u0161iuolaikin\u0117s tekstil\u0117s parodoje \u201eTarp dviej\u0173: \u012f(si)\u017ei\u016br\u0117jimai\u201c, vyksian\u010dioje Kauno galerijose \u201eMeno parkas\u201c ir \u201eBalta\u201c, susipins dvi fundamentaliai kitoni\u0161kos, bet tuo pa\u010diu metu susij\u0119 kult\u016bros, nukelian\u010dios \u017ei\u016brovus \u012f gilius apm\u0105stymus, kaip giliai viskas, gyva ir negyva, matoma ir nematoma, \u0161iame pasaulyje susiaud\u017eia ir susipina. Tarsi pati tekstil\u0117, tarsi gyvas audeklas.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniams k\u016br\u0117jams pluo\u0161to menas yra tobula m\u016bs\u0173 b\u016bties audinio apm\u0105stymo medija. Gyvybingumo audeklui suteikia prie jo prisilie\u010diantis k\u016br\u0117jas. Ne vien jo rankomis, k\u016bnu ar akimis audeklas prisisiurbia gyvyb\u0117s, bet taip pat sugerdamas jame i\u0161reik\u0161tas, ar tiesiog \u012fsibuvusias patirtis, mintis, atmintyje i\u0161likusius dalykus ar vizijas. Jis atgyja ir kalba \u017ei\u016brovui ra\u0161tais bei \u012fvairiais tekstiliniais vingiais. D\u0117l tekstilei b\u016bdingo tarpi\u0161kumo, ji pasi\u017eymi ypatinga komunikacine galia, kuri u\u017emezga gyv\u0105 tarpkult\u016brin\u012f dialog\u0105, per\u017eengianti erdves ir laiko ribas sujungdama dvi plotmes \u2013 materij\u0105 ir gyvybin\u012f prad\u0105, audin\u012f ir \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f subjektyvum\u0105.<\/p>\n
Tekstilin\u0117 filosofija apima visus mus supan\u010dius pavir\u0161ius ir pateikia daugialypes konceptualias ir poetines metaforas. \u0160i specifin\u0117 filosofija pasirei\u0161kia per gelmin\u012f audini\u0173 pa\u017einim\u0105, subtili\u0105 amato meistryst\u0119 ir praktikuojant \u012fvairias med\u017eiagas. \u0160iuolaikiniams k\u016br\u0117jams pluo\u0161to menas yra tobula medija m\u016bs\u0173 b\u016bties audinio apm\u0105stymui. Tekstil\u0117 gali b\u016bti naudojama kaip viena kontempliacijos ir meditacijos form\u0173 \u2013 ritmi\u0161kai organizuota veikla, per kuri\u0105 prisilie\u010diama prie pasaulio tvarkos, tarytum i\u0161einant i\u0161 sav\u0119s. Viena i\u0161 kontempliacijos reik\u0161mi\u0173 japon\u0173 kalboje yra chinshi mokk\u014d \u6c88\u601d\u9ed9\u8003 \u2013 tylus apm\u0105stymas. Sujungus kit\u0105 reik\u0161m\u0119 \u89b3\u7167 kansh\u014d (patyrimas akimis) su vienu i\u0161 lietuvi\u0161k\u0173 kontempliacijos variantu \u012f(si)\u017ei\u016br\u0117jimas, aptinkama pagrindin\u0117 parodos id\u0117ja \u2013 \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jimo ir patyrimo akimis motyvas. \u0160is ragina \u017ei\u016brov\u0105 \u012f\u017evelgti gyvenimo tekstili\u0161kum\u0105 ir pamatyti tai, kas persimato pro parodoje eksponuojamus k\u016brinius. Pats pavadinime esantis \u201ctarp\u201d i\u0161kelia prielaid\u0105, kad k\u016br\u0117jai kuria erdv\u0119 dialogui tarp \u017ei\u016brov\u0173 ir savo pa\u010di\u0173 k\u016brini\u0173.<\/p>\n
Tam, kad \u017ei\u016brovas pajust\u0173 ir kartu pergyvent\u0173 supintus asmeninius praeities bei dabarties i\u0161gyvenimus, autenti\u0161kus patyrimus ir nuojautas menininko k\u016briniuose, tekstil\u0117je svarbu \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f ma\u017eiausias daleles bei tekst\u016br\u0105, priartinus \u017evilgsn\u012f prie audini\u0173 si\u016bleli\u0173, \u017eadinan\u010di\u0173 vali\u0105 gro\u017e\u0117tis gyvenimo pavir\u0161iais, kuri\u0173 ne\u012fmanoma visi\u0161kai atskirti nuo giliausi\u0173 jo sluoksni\u0173. Taip \u012f\u017evelgiama pa\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, form\u0173 ir technik\u0173 gyvyb\u0117, kuri atsiduoda nepaliaujamai laiko t\u0117kmei, veikdama \u017emogaus patirt\u012f ir gyvenim\u0105.<\/p>\n
\u0160iuolaikinei Japoni\u0161kai meno rai\u0161kai b\u016bdinga apimti \u012fvairias med\u017eiagas, technikas ir eksponavimo formas, taip prikeliant giliausius japoni\u0161kus kult\u016bros sluoksnius, \u0161intoistin\u0119 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, pasaul\u012f suvokian\u010di\u0105 kaip organi\u0161k\u0105 audin\u012f, kuriame susiraizg\u0119 gyvi ir negyvi organizmai, ir kuriam teikiama gyvyb\u0117 ateina i\u0161 gamtos galios ir nematom\u0173 dvasini\u0173 b\u016btybi\u0173.\u00a0 \u0160intoistin\u0117 pasaul\u0117\u017ei\u016bra gali b\u016bti taip pat glaud\u017eiai susijusi ir su m\u016bs\u0173 sen\u0105ja pagoni\u0161ka kult\u016bra, kuri\u0105 siejo did\u017eiulis ry\u0161ys su gamta ir jos \u012fvairiomis dievyb\u0117mis bei dvasin\u0117mis b\u016btyb\u0117mis. Tai dar viena gija jungianti \u0161ias dvi skirtingas kult\u016bras \u0161ioje tekstilin\u0117je parodoje.<\/p>\n
Parodoje pristatomi meninink\u0173 Iyanaga Yasuko, Yuka Kawai, Misao Tsubaki, Megumi Yanagishita, Hiroko Watanabe, Haruna Ishimori, Shigeo Kubota, Kumai Kyoko, Nagai Hitomi, Ogawa Noriyo, Okamoto Naoe, Michiko Sakuma, Naoko Serino, Megumi Yanagishita, R\u016btos Naujalyt\u0117s, Rasmos Noreikyt\u0117s, Monikos \u017dalt\u0117s, Linos Jonik\u0117s, Laimos Or\u017eekauskien\u0117s, Almyros Weigal ir Indr\u0117s Spitryt\u0117s darbai.<\/p>\n
<\/p>\n
Renginio kurator\u0117s Odeta \u017dukauskien\u0117 ir Hiroko Watanabe.<\/p>\n
\u201eTarp dviej\u0173: \u012f(si)\u017ei\u016br\u0117jimai\u201c baland\u017eio 29 d. \u2013 gegu\u017e\u0117s 29 d. galerijose \u201eMeno parkas\u201c ir \u201eBalta\u201c<\/p>\n
Paroda yra Japonijos dienos Kaune WA programos dalis<\/strong><\/p>\n <\/p>\n Parodos organizatorius: Kauno bienal\u0117<\/p>\n R\u0117m\u0117jai: EU-JAPAN FEST<\/p>\n Projekt\u0105 pristato: Kaunas \u2013 Europos kult\u016bros sostin\u0117 2022<\/p>\n Partneriai: \u201eMeno parkas\u201c ir \u201eBalta\u201c, VDA Kauno fakultetas<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Japonijos ir Lietuvos \u0161iuolaikin\u0117s tekstil\u0117s parodoje \u201eTarp dviej\u0173: \u012f(si)\u017ei\u016br\u0117jimai\u201c, vyksian\u010dioje Kauno galerijose \u201eMeno parkas\u201c ir \u201eBalta\u201c, susipins dvi fundamentaliai kitoni\u0161kos, bet tuo pa\u010diu metu susij\u0119 kult\u016bros, nukelian\u010dios \u017ei\u016brovus \u012f gilius […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5655,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1483],"tags":[],"class_list":["post-5645","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-news-2"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5645","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5645"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5645\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5655"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5645"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5645"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5645"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}