{"id":3020,"date":"2019-09-20T19:21:09","date_gmt":"2019-09-20T19:21:09","guid":{"rendered":"http:\/\/bienale.lt\/2023\/deimantas-narkevicius-savastis-atminties-vandenyne\/"},"modified":"2019-09-20T19:21:09","modified_gmt":"2019-09-20T19:21:09","slug":"deimantas-narkevicius-savastis-atminties-vandenyne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/uncategorized-lt\/deimantas-narkevicius-savastis-atminties-vandenyne\/","title":{"rendered":"Deimantas Narkevi\u010dius: Savastis atminties vandenyne"},"content":{"rendered":"<p><em>Saul\u0117tas Vilniaus senamiestis, \u0160MC kiemelis. Kaitri vasaros prad\u017eia, laikas, kai meno mug\u0117 art\u0117ja \u012f pabaig\u0105, o Kauno bienal\u0117 \u2013 \u012f prad\u017ei\u0105. Ant stalo \u0105sotis vandens, u\u017e jo \u2013 Deimantas Narkevi\u010dius, kviestinis \u0161ios bienal\u0117s menininkas. Fone \u0161mirin\u0117ja elgetos ir epizodi\u0161kai grindiniu pradarda turist\u0173 pramogomobilis. Beveik ideali scenografija galimam dokumentiniam filmui. Ruo\u0161damasi interviu mintyse d\u0117liojau jo scenarij\u0173 su \u201eintelektualiais\u201c klausimais Nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos bei Vincento van Gogho prizo (The Vincent Prize) laureatui.<span id=\"more-25999\"><\/span> Pirmos pa\u0161nekovo fraz\u0117s, keli nuo\u0161ird\u016bs sakiniai, ir paruo\u0161tukai mano galvoje i\u0161siskraido kaip pabaidyti \u017evirbliai. Pokalbis ramiai teka sava vaga, be joki\u0173 pastang\u0173 provokuoti atvirum\u0105 ar simuliuoti intelektualum\u0105. Deimantas atsiveria pats, dalinasi savo gyvenimo ir k\u016brybos patirtimis, lyg archeologas, kasin\u0117jantis praeities sluoksnius. \u201eArcheologija \u2013 tur\u0117tume tai prisiminti \u2013 yra p\u0117dsak\u0173 mokslas. Sielvartingose \u0161io dailininko rankose ji tampa menu, gimstan\u010diu i\u0161 mnemonini\u0173 fragment\u0173, \u017eod\u017ei\u0173, min\u010di\u0173 ir prisiminim\u0173, kurie kristalizuojasi \u012f istorijas: jo, jos, j\u0173 \u2013 m\u016bs\u0173\u201c, \u2013 teigia Dieteris Roelstraete\u2019as, tyrin\u0117j\u0119s Deimanto Narkevi\u010diaus k\u016bryb\u0105. Pastebiu, kad \u012f pasakojime besiskleid\u017eian\u010di\u0105 \u0161io \u017emogaus savast\u012f \u017evelgiu lyg \u012f gil\u0173 vanden\u012f, kurio pavir\u0161iuje atsispindi ir mano karta.<\/em><\/p>\n<p><strong>\u012edomus j\u016bs\u0173 gyvenimo ciklas \u2013 prad\u0117jote studijuoti skulpt\u016br\u0105 Vilniaus dail\u0117s akademijoje, paskui i\u0161va\u017eiavote \u012f London\u0105, gr\u012f\u017e\u0119s baig\u0117te mokslus, po to pasukote \u012f medijas \u2013 kuriate videomen\u0105, dokumentinius filmus ir dabar d\u0117stote toje pa\u010dioje katedroje, kuri\u0105 baig\u0117te. I\u0161 to kyla du susij\u0119 klausimai: 1) Kod\u0117l pasirinkote medij\u0173 men\u0105, nors studijavote skulpt\u016br\u0105? 2) Kod\u0117l \u0117m\u0117t\u0117s d\u0117styti skulpt\u016br\u0105, nors kuriate filmus?<br \/>\n<\/strong>Atsakymas tur\u0117t\u0173 sutalpinti beveik 30 mano gyvenimo met\u0173. Trys de\u0161imtme\u010diai \u2013 labai ilgas laikotarpis ne tik \u017emogaus ar \u0161alies gyvenime, bet ir visoje globalioje istorijoje. 1987 m. \u012fstojau \u012f VDA. Prie\u0161 tai mokiausi M. K. \u010ciurlionio men\u0173 mokykloje, ir jau tada lipdyti man sek\u0117si geriau nei tapyti. Ta\u010diau visi studijavome pagal akademin\u0119 program\u0105, kol ne\u012fvyko politinis-ekonominis l\u016b\u017eis, visi\u0161kai i\u0161balansav\u0119s auk\u0161t\u0105j\u012f moksl\u0105. Daugelis sen\u0173j\u0173 d\u0117stytoj\u0173 i\u0161\u0117jo, ypa\u010d pensinio am\u017eiaus. Tapo akivaizdu, kad akademizmas be joki\u0173 poky\u010di\u0173 n\u0117ra korekti\u0161kas, bet nebuvo ai\u0161ku, koks tas studij\u0173 turinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti. At\u0117jo nauji modernistin\u0117s pakraipos \u017emon\u0117s \u2013 Vladas Vild\u017ei\u016bnas, Gediminas Karalius, Petras Mazuras ir kiti. Klausydavau i\u0161 JAV atvykusio K\u0119stu\u010dio Zapkaus paskait\u0173. Jis u\u017epild\u0117 turinio tu\u0161tum\u0105 mano kurso tapytojams: Juliui Ludavi\u010diui, Aidui Bareikiui, Patricijai Jurk\u0161aitytei, \u017dilvinui Kempinui. Nebuvo lengva keisti akademin\u0119 strukt\u016br\u0105, susiformavusi\u0105 hierarchij\u0105. Intuityviai pajutau to laiko ir aplinkos neadekvatum\u0105: gyvenime viskas keit\u0117si labai greitai, o tai niekaip neatsispind\u0117jo m\u016bs\u0173 pedagogin\u0117je pasi\u016bloje. Tur\u0117jau galimyb\u0119 kaip menininkas (nors dar buvau nebaig\u0119s moksl\u0173) metams i\u0161va\u017eiuoti \u012f London\u0105 ir ja pasinaudojau.<\/p>\n<p><strong>\u0160i\u0105 galimyb\u0119 pasi\u016bl\u0117 akademija ar pats jos ie\u0161kojote?<br \/>\n<\/strong>Man pasisek\u0117. Visada labai nor\u0117jau keliauti, bet kad pasitaikys proga pagyventi Londone \u2013 negal\u0117jau patik\u0117ti. 1991 m. mane pakviet\u0117 \u012f paro\u00add\u0105 \u201eEuropa Neznana\u201c, kuri\u0105 Krokuvoje reng\u0117 lenk\u0173 kurator\u0117 Anda Rottenberg. Tai buvo labai svarbi paroda, joje dalyvavo ir po to i\u0161gars\u0117jo daug k\u016br\u0117j\u0173. Tuo metu buvo sunku lyginti m\u016bs\u0173 ir lenk\u0173 men\u0105 \u2013 pastarasis buvo kito lygmens, kaip ir Lenkijos integracija Europos meno scenoje; lenkai dalyvaudavo Venecijos bienal\u0117se visais laikais, j\u0173 menininkai jau buvo pristatyti ir \u201eDokumentoje\u201c. Kurator\u0117 nor\u0117jo, kad dalyvaut\u0173 du k\u016br\u0117jai i\u0161 Lietuvos, ji kreip\u0117si ir \u012f m\u016bs\u0173 Dailinink\u0173 s\u0105jung\u0105, ir \u012f atskirus \u017emones, nor\u0117dama gauti vaizdin\u0117s med\u017eiagos. Menotyrinink\u0117 Raminta Jur\u0117nait\u0117 nusiunt\u0117 mano bei dar keli\u0173 jaun\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 darbus. A. Rottenberg pasirinko grafik\u0105 Audri\u0173 Puip\u0105 su jo ant atspaud\u0173 ra\u0161ytais tekstais ir mano darbus. Tai buvo abstrakt\u016bs objektai i\u0161 med\u017eio, atrod\u0119 gerokai kitaip nei \u012fprastos fig\u016bratyvin\u0117s ar dekoratyvin\u0117s skulpt\u016bros. Nuvykau \u012f parodos atidarym\u0105, pad\u0117jau tuos du objektus, atsive\u017etus traukiniu, ir gr\u012f\u017eau. Buvau k\u0105 tik ved\u0119s. Su \u017emona gyvenome \u017dv\u0117ryne. Vien\u0105 dien\u0105 prie nam\u0173 priva\u017eiuoja prabangus automobilis, i\u0161 jo i\u0161lipa \u017emogus juodu kostiumu, kaip i\u0161 kokio detektyvinio filmo. Visa tai man pasakojo \u017emonos mo\u010diut\u0117, kuriai buvo nejauku: nepa\u017e\u012fstamas dvimetrinis vyras ka\u017eko ie\u0161ko. Pasibeld\u0119s \u012f duris klausia: \u201eAr \u010dia gyvena toks Deimantas Narkevi\u010dius? \u0160tai jam vokas, turiu asmeni\u0161kai \u012fteikti.\u201c Mo\u010diut\u0117 sako: \u201eJo n\u0117ra, studentas, dabar Dail\u0117s akademijoje.\u201c \u2013 \u201eNa, tai palauksiu\u201c, \u2013 nusprend\u017eia pasiuntinys ir niekur neina, stovi prie dur\u0173. Jam duotas Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ambasadoriaus nurodymas nuve\u017eti lai\u0161k\u0105, \u012fteikti \u017emogui ir gr\u012f\u017eus atraportuoti. \u201eGal j\u016bs nelaukit, a\u0161 jam tikrai perduosiu\u201c, \u2013 tikina mo\u010diut\u0117. Pamind\u017eikavo kok\u012f pusvaland\u012f ir paliko t\u0105 vok\u0105. J\u012f atpl\u0117\u0161\u0119s radau kvietim\u0105 \u012f neseniai atsidariusi\u0105 priva\u010di\u0105 rezidencij\u0105 Londone, \u201eDelfina Studios\u201c. Reik\u0117jo u\u017epildyti pra\u0161ymo form\u0105 ir atsi\u0173sti de\u0161imt savo k\u016brini\u0173 skaidri\u0173. Darbus vertino tarptautin\u0117 komisija, kurioje \u2013 ir legendinis naujosios brit\u0173 mokyklos skulptorius Richardas Deaconas. Padvelk\u0117 visai kitu pasauliu su savo normaliomis taisykl\u0117mis. Mane atrinko. \u201eDelfina\u201c buvo tik studija, be stipendijos, bet Londone tai labai daug \u2013 turi kur gyventi ir atskir\u0105 erdv\u0119 k\u016brybai. I\u0161va\u017eiavau \u012f Anglij\u0105 gal su t\u016bkstan\u010diu doleri\u0173 \u2013 kosmine suma, kai tuo metu vidutin\u0117s m\u0117nesio pajamos siek\u0117 10 doleri\u0173. Gavau George\u2019o Soroso fondo param\u0105, kurios Londone u\u017eteko m\u0117nesiui. Tada, kad gal\u0117\u010diau b\u016bti vienerius metus, stipendij\u0105 skyr\u0117 Did\u017eiosios Britanijos U\u017esienio reikal\u0173 ministerija. Per de\u0161imt ten praleist\u0173 m\u0117nesi\u0173 man apsivert\u0117 pasaulis: buvau \u012fmestas \u012f pat\u012f meninio gyvenimo s\u016bkur\u012f, \u012f nepriklausomo meno scen\u0105, kuri be galo konkurencinga, intelektuali. Mano kolegos buvo baig\u0119 presti\u017einius koled\u017eus: Sleid\u0105 (<em>Slade School of Fine Art<\/em>), \u010cels\u012f (<em>Chelsea College of Arts<\/em>) ar Goldsmit\u0105 (<em>Goldsmiths University of London<\/em>), o a\u0161 atva\u017eiav\u0119s kaip i\u0161 kokio kaimo. Jie nebuvo mat\u0119 lietuvi\u0173, beje, ir a\u0161 per metus Londone sutikau tik vien\u0105 tautiet\u0119 \u2013 Dali\u0105 Ibelhauptait\u0119. Ten reziduodamas m\u0105s\u010diau, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti menininku, koks mano santykis su \u0161iuo kosmopolitiniu metropoliu, k\u0105 man daryti toliau \u2013 ar likti jame? Studijos savinink\u0117 Delfina Entrecanales, garsi mecenat\u0117 (dabar jai devyniasde\u0161imt keleri), man pasi\u016bl\u0117 dar trims m\u0117nesiams vykti \u012f Niujork\u0105. Supratau, jeigu i\u0161va\u017eiuosiu, nebegr\u012f\u0161iu, nes jau pradeda keistis odos poros. Klausiau sav\u0119s, kas yra toji vietos savastis. Kai sutikti \u017emon\u0117s i\u0161girsdavo, kad a\u0161 \u2013 i\u0161 Lietuvos, j\u0173 akyse pamatydavau visi\u0161k\u0105 tu\u0161tum\u0105; tuo metu Lietuva jiems neegzistavo. Vardindavau vien\u0105 kit\u0105 pavard\u0119, ta\u010diau Jonas Mekas ar Jurgis Ma\u010di\u016bnas pa\u0161nekovams buvo vieni \u017eymiausi\u0173 Amerikos meninink\u0173. Apie koki\u0105 Lietuv\u0105 kalbu? Taigi jie \u2013 <em>amerikonai<\/em>, kurie visi kil\u0119 i\u0161 ka\u017ekoki\u0173 kit\u0173 taut\u0173.<\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/deimantas-narkevicius-savastis-atminties-vandenyne\/\">Skaityti toliau \/ NEMUNAS \/ Tekstas: Egl\u0117 Petreikien\u0117 \/ Nuotrauka: Tomas Petreikis<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Saul\u0117tas Vilniaus senamiestis, \u0160MC kiemelis. Kaitri vasaros prad\u017eia, laikas, kai meno mug\u0117 art\u0117ja \u012f pabaig\u0105, o Kauno bienal\u0117 \u2013 \u012f prad\u017ei\u0105. Ant stalo \u0105sotis vandens, u\u017e jo \u2013 Deimantas Narkevi\u010dius, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1541,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-3020","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3020","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3020"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3020\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1541"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3020"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3020"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3020"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}