\n<\/em><\/strong>Nomeda: <\/strong>Jei jau reikia ka\u017ek\u0105 i\u0161skirti, pirmiausia pagalvoju apie tai, kas \u012fsimin\u0117 i\u0161 paskutini\u0173 susitikim\u0173 pelk\u0117je-lag\u016bnoje \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s\u2013bir\u017eelio m\u0117nesiais rezidencijos Venecijoje metu. Tai \u2013 salikornija (lot. salicornia<\/em>) \u2013 \u017eavus ir labai skanus augalas. Nor\u0117\u010diau ja b\u016bti. \u201ePelki\u0173 mokyklos\u201c k\u016brini\u0173 kolekcijoje, \u0161iuo metu eksponuojamoje VDU Kaune, yra island\u0173 dizainerio Tomas Pausz darbas, kuris vizualizuoja kaip salikornija\u201ekuria\u201c \u017eem\u0119 ir padeda \u012fsitvirtinti kitiems augalams.
\nGediminas: <\/strong>\u012edomu, ar \u0161is augalas auga Kur\u0161i\u0173 mariose?
\nNomeda: <\/strong>\u0160is augalas paplit\u0119s Vidur\u017eemio j\u016bros teritorijoje. B\u016bdami Venecijoje, lank\u0117me Sant\u2018Erasmo sal\u0105, kurioje po pernyk\u0161t\u0117s Venecijos bienal\u0117s \u012fsik\u016br\u0117 Pelki\u0173 mokyklos augal\u0173 bendruomen\u0117. \u0160\u012f nedidel\u012f pelk\u0117s model\u012f suk\u016br\u0117 jaunieji Lietuvos architektai, bendradarbiaudami su VDU profesoriumi Remigijum Daubaru. Lietuvi\u0161kos pelk\u0117s modelis suklest\u0117jo Venecijoje, o pasibaigus parodai, buvo perkeltas \u012f Sant\u2018Erasmo sal\u0105 pas \u016bkinink\u0105 And\u017eelo, kuris saloje gyvena tvar\u0173 gyvenim\u0105 ir augina m\u0117lynuosius arti\u0161okus. Ap\u017ei\u016br\u0117jome kaip Venecijoje prigijo ber\u017eelis keru\u017eis, pu\u0161el\u0117, gailiai, o \u0161eimininkai mums sureng\u0117 gra\u017ei\u0105 vakarien\u0119, i\u0161 kurios parsive\u017eiau nepaprasto skonio druskos su salikornija. Kaip tik \u0161\u012fryt naudojome j\u0105 pusry\u010diams.<\/p>\n
Nomeda, o kurias salikornijos savybes i\u0161skirtum\u0117te? Gediminai, o koks elementas atspind\u0117t\u0173 Jus? Esate \u017einomos ir atpa\u017e\u012fstamos asmenyb\u0117s, pristatomi kaip menininkai, \u0161viet\u0117jai, kuratoriai ir \u201eUrbonas Studio\u201c \u012fk\u016br\u0117jai. Kas J\u016bs\u0173 veikloje svarbiausia jums patiems? Galb\u016bt jus galima pristatyti ir kaip mokslininkus? Koks meno vaidmuo \u0161iandieniniame pasaulyje ir koki\u0105 gali\u0105 turi menininkas? Kaip tuomet matote pasaulio ir kult\u016bros globalizacij\u0105? Kiekvienos \u0161alies tautos identiteto virsmus? 12-ojoje Kauno bienal\u0117je eksponuojamas j\u016bs\u0173 k\u016brinys \u201eDru\u017eba\u201c. \u0160is projektas pl\u0117tojamas nuo 2003 met\u0173, kaip per \u0161\u012f laikotarp\u012f jis kito? Kas jame svarbiausia Jums? \u201eDru\u017ebos\u201c projekte mus domina ry\u0161ys tarp energijos ir modernyb\u0117s kult\u016bros form\u0173. Kauno bienal\u0117je \u201eDru\u017eba\u201c projekto \u012fkurdinimui pasirenkama sienel\u0117 ir yra nuoroda \u012f \u201emodernyb\u0117s\u201c form\u0105. Pana\u0161ios \u201edekoratyvin\u0117s\u201c sienel\u0117s buvo b\u016bdingas visuomenini\u0173 pastat\u0173 architekt\u016brinis elementas. I\u0161 ideologin\u0117s pus\u0117s sienel\u0117 mums \u012fdomi kaip teritorija, kurioje galima abstrakcija. \u017dinia, kad socialistinio realizmo laikais skulpt\u016broje ar tapyboje abstrakcija buvo negalima, tuo tarpu dekoratyvin\u0117je dail\u0117je ir architekt\u016broje buvo daugiau rai\u0161kos laisv\u0117s.<\/p>\n \u201eDru\u017ebos\u201c projekte nagrin\u0117jamos naftos ir \u017emoni\u0173 energijos ir j\u0173 ry\u0161i\u0173 temos (nuo energetikos iki kibernetikos ir humanitarikos) persik\u0117l\u0117 ir i\u0161si\u0161akojo v\u0117lesniuose m\u016bs\u0173 darbuose, kaip pavyzd\u017eiui \u201eGryb\u0173 j\u0117gain\u0117je\u201c, kuri\u0105 netrukus rodysime Stokholme.<\/p>\n K\u0105 jums rei\u0161kia kelion\u0117? J\u016bs\u0173 gyvenimas tarp Lietuvos ir Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 \u2013 tarsi tarpin\u0117 b\u016bsena, kaip ir 12-osios Kauno bienal\u0117s tema\u2026 Kok\u012f daikt\u0105 b\u016btinai pasiimate keliaudami? Ko palink\u0117tum\u0117te Kauno bienal\u0117s ir \u201eDru\u017ebos\u201d lankytojui? Nomedos ir Gedimino Urbon\u0173 k\u016brinys \u201eDru\u017eba\u201c eksponuojamas Kauno paveiksl\u0173 galerijoje iki rugs\u0117jo 29 dienos, 12-ojoje Kauno bienal\u0117s parodoje PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT. Daugiau informacijos: <\/em>www.bienale.lt<\/em><\/a>. \u0160i\u0105 vasar\u0105 gyvenantys knyga \u201ePelk\u0117s ir Nauja Vaizduot\u0117\u201c ir planuojantys naujo k\u016brinio \u201eAteityb\u0117s sala\u201c atidarymu Bostone, JAV gyvenantys menininkai Gediminas ir Nomeda Urbonai pokalbiui atskub\u0117jo \u012f Kaun\u0105. \u010cia, Vytauto Did\u017eiojo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1533,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-3018","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3018","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3018"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3018\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3018"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3018"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3018"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/em><\/strong>Nomeda:<\/strong>\u0160is augalas \u0161aknimis kabinasi \u012f sm\u0117l\u012f, grunt\u0105 ir kuria \u017eem\u0119 \u2013 tvirtina pagrind\u0105 kitiems augalams. Ilgainiui paskiri augal\u0173 lopin\u0117liai lag\u016bnoje sukuria salas, Venecijoje vadinamas barenomis. Salikornija ypatingo skonio \u2013 s\u016bri, prisig\u0117rusi vandenyno druskos. J\u0105 galima nusiskinti ir valgyti \u0161vie\u017ei\u0105 tiesiog lag\u016bnoje arba rauginti, marinuoti pagal \u012fvairius receptus.<\/p>\n
\n<\/em><\/strong>Gediminas: <\/strong>Negaliu i\u0161skirti to vieno elemento, nes pelk\u0117 mane domina kaip sistema, o ne vieno ar kito elemento charakteristika. B\u016btent kaip organizacin\u0117 sistema, kurioje yra labai didel\u0117 bio\u012fvairov\u0117. Yra salikornijosir saula\u0161ar\u0117s, kurios Lietuvoje \u017einomos kaip vieninteliai augantys m\u0117s\u0117d\u017eiai augalai. Yra \u0161vylys, \u017einomas kaip \u0161iaur\u0117s medviln\u0117, \u017eema\u016bgis ber\u017eelis keru\u017eis, angl\u0173 kalboje vadinamas ber\u017eelis nyk\u0161tukas. Apstu visoki\u0173 mitini\u0173 augal\u0173, bet pati sistema \u012fdomi savo logika teoriniame diskurse. Elizabeth Povinelli pasi\u016blo geontologijos termin\u0105, kuris apima ir \u017emones, ir atmosfer\u0105, ir \u017eem\u0119. Mums \u0161i s\u0105voka svarbi, nes esame neatsiejami nuo \u017eem\u0117s. Atskyrimas, atsirad\u0119s Ap\u0161vietos am\u017eiuje \u2013 jog kult\u016bra ir gamta yra du skirtingi pasauliai ir tarp j\u0173 yra riba \u2013 \u0161iandien, klimato kriz\u0117s akivaizdoje, yra klaidinantis. \u0160iandien v\u0117lu kalb\u0117ti apie klimato kait\u0105, nes kaita jau \u012fvyko. Dabar svarbu skirt\u012f tarp kult\u016bros ir gamtos panaikinti m\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117je. Pelk\u0117 mums i\u0161kyla kaip fig\u016bra, kaip instrumentas, padedantis \u012f\u017evelgti ry\u0161ius, ne skirtis. Ry\u0161ius tarp gyv\u0173 ir negyv\u0173 form\u0173, tarp augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173, tarp \u017eem\u0117s ir oro, atmosferos. Pelk\u0117 apima ir \u017eem\u0119, ir vanden\u012f, ir or\u0105. B\u016btent \u0161ioje kritin\u0117je zonoje anot Bruno Latouro tarpsta ir \u017emogus ir \u012fvair\u016bs kiti sutv\u0117rimai. Tai, kaip pelk\u0117s sugeria anglies dvidegin\u012f ir u\u017erakina metano dujas, veikdamos kaip technologija, turi didel\u012f poveik\u012f atmosferai. M\u016bs\u0173 atsigr\u0119\u017eimas \u012f pelk\u0119 gali pad\u0117ti i\u0161 naujo atrasti \u017emogaus santyk\u012f su pa\u010dia gamta. Taigi, pelk\u0117 mane domina kaip sistema, kurioje b\u016bt\u0173 sunku i\u0161skirti vien\u0105 element\u0105. Man \u012fdomu kaip sistemi\u0161kai veikia ir persipina gyvyb\u0117s ir negyvyb\u0117s form\u0173 kuriam\u0173 kolektyv\u0173 veiksmai, kaip steigiasi j\u0173 sociumas, susidaro bendruomen\u0117s, randasi holobiontai.<\/p>\n
\n<\/em><\/strong>Gediminas: <\/strong>Tarpdalykiniai ry\u0161iai mums atrodo labai svarb\u016bs. Ar mes esame mokslininkai? Esame menininkai, kurie jau daugel\u012f met\u0173 domim\u0117s ry\u0161iais tarp mokslo ir meno. Nuo pat nepriklausomos veiklos prad\u017eios \u2013 \u012fsteigus \u201eJutempus Tarpdisciplinini\u0173 Meno Projekt\u0173\u201c platform\u0105 ar VILMA \u2013 Vilniaus Medij\u0173 Meno laboratorij\u0105 \u2013 mus domino tarpdalykiniai ry\u0161iai, tam tikri sociologijos mokslo klausimai ir kaip menas katalizuoja \u017emoni\u0173 bendruomeni\u0173 k\u016brim\u0105si. Menas negali egzistuoti be \u017ei\u016brovo, ar mes \u017ei\u016br\u0117sime \u012f neolito laik\u0173 pie\u0161inius, ar \u012f dvaro tapyb\u0105, ar \u012f bur\u017euazin\u0117s visuomen\u0117s menus, ar \u012f avangard\u0105 \u2013 visoms \u0161ioms meno aprai\u0161koms reikalingas \u017ei\u016brovas. Meno k\u016brinio ir \u017ei\u016brovo ry\u0161ys kuria socium\u0105, kuris u\u017esimezga tarp menininko, k\u016brinio ir \u017ei\u016brovo. Galb\u016bt yra ir kiti elementai, \u012f kuriuos k\u016brinys referuoja, arba kurie dalyvauja k\u016brinio suk\u016brime (menininkai pasitelkia bendruomenes ar \u017ei\u016brovai patys kuria k\u016brin\u012f) \u2013 atsiranda sistema. Pastaruoju metu mus domina ir dirbtinio intelekto klausimai, kurie nat\u016braliai kyla i\u0161 m\u016bs\u0173 praktikos, ir susidom\u0117jimo tarpr\u016b\u0161ine komunikacija, mokslu, ir technologija. Tai platus socialini\u0173 ry\u0161i\u0173 laukas tarp \u017emoni\u0173, ma\u0161in\u0173, gyvyb\u0117s ir negyvyb\u0117s form\u0173. Mus domina tai, kaip menininkai per savo praktik\u0105 gali sukurti naujas socialumo formas ar net sistemas, o taip pat ir naujas bendruomenes, galin\u010dias gyvuoti u\u017e tradicinio \u017emogaus centri\u0161kumu gr\u012fst\u0173 bendruomeni\u0173 supratimo rib\u0173.
\nNomeda: <\/strong>\u012e sritis, kuriomis domim\u0117s, mes \u017ei\u016brime i\u0161 menininko, ne mokslininko, perspektyvos.
\nGediminas: <\/strong>Mus domina meno geb\u0117jimas paskolinti save kitoms sritims ir katalizuoti ry\u0161ius. Menin\u0117s id\u0117jos mokslin\u0119 logik\u0105 gali pakreipti kita linkme, paskatinti neb\u016btinai siekti racionali\u0173 tiksl\u0173.
\nNomeda: <\/strong>Sutinku, kad m\u016bs\u0173 meninis metodas \u2013 \u017eini\u0173 kontrabanda tarp meno ir nemeno. Savo k\u016bryboje taip pat naudojame kolia\u017eavim\u0105 ir asamblia\u017e\u0105, tod\u0117l gana sunku u\u017e\u010diuopti rib\u0105 tarp kuratoryst\u0117s ir \u201emeno k\u016brimo\u201c praktikos. Kita vertus, \u012fprasta galvoti, kad mokslininkai visada siekia racionalaus ir ap\u010diuopiamo problem\u0173 sprendimo, ta\u010diau galb\u016bt taip n\u0117ra. Gal mokslininkai kaip ir menininkai \u2013 i\u0161radin\u0117ja pasaul\u012f. Kaip sak\u0117 Karl Popper, empirin\u0117 objektyvaus mokslo baz\u0117 remiasi ne \u012f tvirt\u0105 betono pamat\u0105, o \u012f liulan\u010di\u0105 pelk\u0119. Daugelis rei\u0161kini\u0173, kurie mums atrodo tarsi akivaizdi ar absoliuti tiesa, i\u0161ties yra sukurti ir \u012fvardinti mokslinink\u0173. Jie tarsi kokie menininkai. Tod\u0117l manau, pavir\u0161utini\u0161ka sakyti, kad mokslas siekia naudos, o menas ne, arba atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n
\n<\/em><\/strong>Gediminas: <\/strong>Gyvename kasdienio g\u0105sdinimo epochoje (per\u017evelkite \u017einias interneto portaluose), socialiniai tinklai mus narplioja \u012f visa persekiojant\u012f steb\u0117jim\u0105, ir monetizacij\u0105<\/em>. Tod\u0117l optimisti\u0161kai pasakysiu, kad menas yra vienintel\u0117 teritorija, kur i\u0161lieka \u012fmanomas pokalbis apie ties\u0105, kuri galb\u016bt n\u0117ra totalitarin\u0117, n\u0117ra visa apimanti, ta\u010diau subjektyvi. Galb\u016bt tik menas dar turi poveik\u012f susib\u016brimui, susitelkimui, nauj\u0173 bendruomeni\u0173 suk\u016brimui. Nes kitose srityse tai nebe\u012fmanoma. O mene, d\u0117l egzistuojan\u010dios jo autonomijos, vis dar \u012fmanomas nauj\u0173 kolektyvini\u0173 tapatybi\u0173 susik\u016brimas. Nors \u017einome pavyzd\u017ei\u0173 apie cenz\u016bravim\u0105, ta\u010diau laisv\u0117s mene yra daugiau nei internete, televizijoje ar radijuje. D\u0117l to menininkai gana privilegijuoti \u2013 jie laisvi, ir tod\u0117l j\u0173 laik\u0105 reikia investuoti geriems darbams.<\/p>\n
\n<\/em><\/strong>Nomeda: <\/strong>Sud\u0117tingas klausimas, nes u\u017e\u010diuopia kult\u016bros esm\u0119 ir tai, kas mums \u012fdomu kult\u016broje. Da\u017enai mene daugiausiai d\u0117mesio sulaukia detal\u0117, kuri sugeba kalb\u0117ti apie bendrus dalykus per labai specifin\u0119, konkre\u010di\u0105, net lokali\u0105 prizm\u0119. Man atrodo, kad s\u0117kmingiausi kult\u016bros produktai yra \u012fdom\u016bs ir vertingi tada, kai turi savast\u012f, bet kartu sugeba kalb\u0117ti apie globali\u0105 problem\u0105. Labai svarbus geb\u0117jimas \u2013 b\u016bti vietoje, bet matyti pla\u010diai.<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-content\/uploads\/2021\/10\/06.07BienaleMartynasPlepys-29.jpg\")
<\/strong><\/p>\n
\n<\/strong>Gediminas: <\/strong>\u201eDru\u017eba\u201c atsirado domintis did\u017eiausiu Soviet\u0173 laikais sukurtu infrastrukt\u016bros projektu, kuris pad\u0117jo transportuoti naft\u0105 i\u0161 Uralo, o v\u0117liau ir i\u0161 Sibiro \u012f Europ\u0105, kolonizuoti j\u0105 ir padaryti priklausom\u0105 nuo energijos injekcij\u0173 i\u0161 Rusijos. Mus sudomino energijos infrastrukt\u016bros kaip \u012ftinklinimo projektas, nes tai ne tik naftos perdirbimo stotys, kaip Ma\u017eeikiuose ar Bir\u017euose, naftos laukai, kaip Sibire ar Urale, bet taip pat valdymo sistemos \u2013automatin\u0117s signal\u0173 perdavimo sistemos. \u201eDru\u017eba\u201c \u2013 tai vienas did\u017eiausi\u0173 pasaulyje kibernetini\u0173 projekt\u0173, kur\u012f k\u016br\u0117 \u017eymiausias Soviet\u0173 kibernetikas Viktor Glu\u0161kov.
\nNomeda: <\/strong>Timothy Morton \u017eod\u017eiais tariant, tai hiperobjektas<\/em>\u2013 ka\u017ekas tokio didelio, ko mes niekada nepaj\u0117gsime pilnai apr\u0117pti ar suvokti.
\nGediminas: <\/strong>Hiperobjektus mes galime pabandyti pa\u017einti per detal\u0119. Taigi, mums pasidar\u0117 \u012fdomu kokios detal\u0117s reikia kad suvoktum tok\u012f mil\u017eini\u0161k\u0105 infrastrukt\u016brin\u012f objekt\u0105, kuris nepaisant imperijos \u017elugimo ir vis\u0173 sien\u0173 gri\u016bties, toliau veikia ir egzistuoja. To vamzdyno nepaj\u0117gia sutraukyti jokie politiniai, geopolitiniais ar kiti virsmai.
\nNomeda: <\/strong>Tuo metu, kai prad\u0117jome \u201eDru\u017ebos\u201c tyrim\u0105, mus domino \u017emoni\u0173, dirbusi\u0173 sistemoje, gyvenimai.
\nGediminas: <\/strong>\u201eDru\u017ebos\u201c naftotiekis \u012fk\u016bnijo optimistin\u012f tik\u0117jim\u0105 nafta kaip progreso varikliu. \u0160alia naftos turime ir branduolin\u012f varikl\u012f. Mokslininkai gin\u010dijasi nuo kurio momento tur\u0117tume \u012fvesti antropoceno termin\u0105 \u2013 ar vidaus degimo variklio i\u0161radimo, ar nuo branduolin\u0117s bombos panaudojimo, nes abiem atvejais \u017emogaus poveikis gamtai ir aplinkai tapo negr\u012f\u017etamas.<\/p>\n
\n<\/strong>Nomeda: <\/strong>Tarpin\u0117 b\u016bsena kelia priklausomyb\u0119. Man tai yra labai pavojinga zona, prie kurios jau esu pripratusi. Gal\u0117\u010diau gyventi su dviem lagaminais ir kompiuteriu (labiau nei telefonu). Kompiuteris ir pora kiet\u0173j\u0173 disk\u0173 \u2013 jeigu i\u0161 l\u0117ktuvo i\u0161lip\u010diau be j\u0173, b\u016bt\u0173 blogai.
\nGediminas: <\/strong>Itin daug nepatogum\u0173 sukelia knyg\u0173 ve\u017eiojimasis. Negaliu j\u0173 nesive\u017eti. Turiu toki\u0173 nomadini\u0173 knyg\u0173 bibliotek\u0105, kuri visad kartu su manimi. Galime kalb\u0117ti, kad \u201e\u012fmanoma pasiimti elektronin\u0119 versij\u0105…\u201c, bet a\u0161 negaliu. Jau\u010diu patologin\u012f poreik\u012f ve\u017etis originali\u0105 knyg\u0105. O b\u016bdamas tarpin\u0117je b\u016bsenoje jauti, kad tampi emigrantu.
\nNomeda: <\/strong>Niekur nesi. Nebesi \u010dia, i\u0161 kur i\u0161vykai, bet nesi ir ten, kur nuvykai, kad ir kiek ten begyventum.
\nGediminas: <\/strong>Toks i\u0161vietinimas ir yra XX\u2013XXI am\u017eiaus kriz\u0117. Vienu metu \u010dia gali b\u016bti fizi\u0161kai, bet mentaliai, dvasi\u0161kai ar kitais pavidalais \u010dia nesi \u2013 dalyvauji kitame laike, kitame sociume, kitoje kult\u016broje. <\/strong><\/p>\n
\n<\/strong>Gediminas: <\/strong>Tie \u017emon\u0117s, kurie prisimena privatizacijos laikus, gal\u0117t\u0173 pabandyti u\u017era\u0161yti t\u0105 laikotarp\u012f ir su mumis pasidalinti.
\nNomeda: <\/strong>Smalsumo, kantryb\u0117s, \u012fsigilinimo. Bienal\u0117je eksponuojami k\u016briniai yra tikrai gra\u017e\u016bs ir verti d\u0117mesio, o \u0161iandieninio pasaulio vartotojui reikia \u0161iek tiek pastang\u0173, kad prisileist\u0173, prisijaukint\u0173 meno k\u016brin\u012f, ypa\u010d \u2013 \u0161iuolaikinio meno k\u016brin\u012f.<\/p>\n
\nProjektas i\u0161 dalies finansuojamas Lietuvos kult\u016bros tarybos.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"