Miesto kelion\u0117s tematik\u0105 pasirinkusi bienal\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 vasar\u0105 stebins ne tik parodomis, bet ir ne\u012fprastu darbo metodu \u2013 bendrakuratoryst\u0117s principu. Tarptautin\u0117 jaun\u0173, kylan\u010di\u0173 kuratori\u0173 komanda, vadovaujama konsultuojan\u010dio kuratoriaus Lewiso Biggso (Did\u017eioji Britanija), pasiry\u017eusi ne tik \u012fgyti patirties, bet ir perteikti savo \u017einias kolegoms. Pokalbis su viena \u0161i\u0173 met\u0173 Kauno bienal\u0117s kuratori\u0173 \u2013 Neringa Sto\u0161kute \u2013 apie Kauno transformacijas, \u012fsimintiniausius \u0161i\u0173 met\u0173 menininkus ir i\u0161\u0161\u016bkius, kylan\u010dius dirbant su skirting\u0105 \u017eini\u0173 baga\u017e\u0105 sukaupusiais kolegomis, reziduojan\u010diais skirtingose pasaulio \u0161alyse.<\/p>\n
12-osios Kauno bienal\u0117s koncepcija tapo kelion\u0117, kaip miesto transformacija istorijos s\u016bkuryje. Kaunas i\u0161 ties\u0173 i\u0161gyveno labai daug identiteto pasikeitim\u0173 ir nukeliavo ilg\u0105 keli\u0105, kol tapo miestu, kur\u012f pa\u017e\u012fstame \u0161iandien. Kaip manote, kur jis toliau keliauja? Kur nuves \u0161ios transformacijos? <\/strong><\/p>\n Kai buvo nuspr\u0119sta, kad \u0161i\u0173 met\u0173 bienal\u0117s tema taps kelion\u0117, buvo m\u0105stoma apie platesn\u012f kontekst\u0105 \u2013 kasdien\u0119 kelion\u0119 \u012fvairiais gyvenimo aspektais. 2018 m. ruden\u012f \u012fvyko pirmasis bienal\u0117s kuratori\u0173 susitikimas, kurio metu skyr\u0117me itin daug d\u0117mesio Kauno istorijai \u2013 tur\u0117jome nema\u017eai ekskursij\u0173 su vietos istorikais, kurie mums papasakojo apie atskiras miesto dalis \u2013 Senamiest\u012f, Naujamiest\u012f, \u017daliakaln\u012f, ir tai, kaip formavosi \u0161ios vietov\u0117s, kok\u012f s\u0105ry\u0161\u012f viena su kita jos tur\u0117jo, kaip migravo patys gyventojai. \u0160ios patirtys paskatino susieti kelion\u0117s koncept\u0105 su miestu ir jo transformacijomis \u2013 ap\u0117m\u0117me laikotarp\u012f nuo XIX a. pabaigos \u2013 tarpukar\u012f, sovietmet\u012f, nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo prad\u017ei\u0105. \u017dvelgiame ir \u012f netolim\u0105 ateit\u012f \u2013 kaip miestas atrodys 2022 m., kai taps Europos kult\u016bros sostine.<\/p>\n Atsakant \u012f klausim\u0105, kaip toliau keisis miestas, \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173, yra sunku tai nusp\u0117ti. Man atrodo, kad jis tampa vis labiau kult\u016bri\u0161kas, atviras \u012fvairioms bendruomen\u0117ms. Tai yra labai svarbu, nes Kaunas visada buvo daugiakult\u016bris miestas, tik po Antrojo pasaulinio karo prarado \u0161i\u0105 savyb\u0119. Daugiakult\u016bri\u0161kumo tema bienal\u0117je bus vienas k\u016brinys \u2013 Roberto Narkaus instaliacija Kauno senosiose kapin\u0117se, kur dabar \u012fsik\u016br\u0119s Ramyb\u0117s parkas. Manau, kad b\u016btent \u0161ios kapin\u0117s parodo did\u017eiul\u012f miesto daugiatauti\u0161kum\u0105 \u2013 \u012fk\u016brus jas, sklypai buvo lygiomis dalimis padalyti krik\u0161\u010dionims, sta\u010diatikiams, \u017eydams, musulmonams. Kaun\u0105 \u0161iandien \u012fvardin\u010diau ir kaip alternatyvios kult\u016bros miest\u0105 \u2013 manau, kad jis i\u0161 dalies yra dar neatrastas. Ta\u010diau art\u0117jant 2022 m. jo kult\u016brinis veidas vis labiau stipr\u0117s.<\/p>\n T\u0119siant kelioni\u0173 tem\u0105 \u2013 2009 m. Glazgo men\u0173 mokykloje \u012fgijote tarpdisciplinin\u012f interjero dizaino bakalaur\u0105, o 2011 m. baig\u0117te \u0161iuolaikinio dizaino kuratoryst\u0117s magistro program\u0105 Kingstono universitete. Ilg\u0105 laik\u0105 gyvenote Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, \u010dia \u012fleidote \u0161aknis. Kod\u0117l studijuoti doktorant\u016bros gr\u012f\u017eote \u012f Kaun\u0105? <\/strong><\/p>\n Magistro studijos Kingstono universitete buvo labai \u012fdomios. Universitetas vykd\u0117 program\u0105 kartu su Londono dizaino muziejumi \u2013 \u010dia mes susitikdavome su edukacini\u0173 program\u0173 ir marketingo vadovais, praktikuojan\u010diais kuratoriais, tada vykdydavome hipotetines u\u017eduotis. Pavyzd\u017eiui, mums b\u016bdavo nurodomas menininkas ar parodos tema, ir tur\u0117davome sugalvoti koncepcij\u0105 \u0161iai parodai. Baigusi studijas trumpam gr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105 d\u0117l draug\u0117s vestuvi\u0173, kartu vykti pakvie\u010diau ir brit\u0119 kurso draug\u0119. Kartu aplank\u0117me kelet\u0105 muziej\u0173 Vilniuje ir Kaune \u2013 \u0161ios vie\u0161nag\u0117s metu supratau, kad gal\u0117\u010diau u\u017esienyje \u012fgautus \u012fg\u016bd\u017eius pritaikyti Lietuvoje. Kilo mintis apie tiriam\u0105j\u012f darb\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 kalbama apie muziejaus vaidmen\u012f visuomen\u0117je, komunikacij\u0105, siekiant pritraukti auditorij\u0173, ir muziejaus funkcijas apskritai. Tok\u012f tyrim\u0105 atlikti nor\u0117jau jau seniai, bet Anglijoje vis nepasitaikydavo galimyb\u0117s. Susisiekiau su Vytauto Did\u017eiojo universiteto Men\u0173 fakultetu, ir pasiry\u017eau studijuoti. Dar viena prie\u017eastis, kod\u0117l nusprend\u017eiau gr\u012f\u017eti, \u2013 gyvenant svetur b\u016bt\u0173 labai sunku tirti Lietuvos muziejus, nes ne\u017einojau j\u0173 konteksto. Anglijoje gyvenau 14 met\u0173, tad Lietuvos kult\u016bros kontekstas man buvo pasidar\u0119s \u0161iek tiek svetimas, netur\u0117jau joki\u0173 kontakt\u0173.
\n<…><\/p>\n