{"id":2896,"date":"2017-08-23T17:23:26","date_gmt":"2017-08-23T17:23:26","guid":{"rendered":"http:\/\/bienale.lt\/2023\/dainius-liskevicius-tam-kad-visuomene-isliktu-budri-ji-turi-maistauti\/"},"modified":"2017-08-23T17:23:26","modified_gmt":"2017-08-23T17:23:26","slug":"dainius-liskevicius-tam-kad-visuomene-isliktu-budri-ji-turi-maistauti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/uncategorized-lt\/dainius-liskevicius-tam-kad-visuomene-isliktu-budri-ji-turi-maistauti\/","title":{"rendered":"Dainius Li\u0161kevi\u010dius: \u201eTam, kad visuomen\u0117 i\u0161likt\u0173 budri, ji turi mai\u0161tauti\u201c"},"content":{"rendered":"

Vienas i\u0161 \u0161i\u0173metin\u0117s Kauno bienal\u0117s meninink\u0173 \u2013 \u0161iuolaikinio meno k\u016br\u0117jas Dainius Li\u0161kevi\u010dius, 2015 m. atstovav\u0119s Lietuvai 56-ojoje Venecijos bienal\u0117je, \u2013 tiki, kad k\u016br\u0117jai, kaip ir visuomen\u0117, tiesiog turi mai\u0161tauti. Tai menininkas s\u0117kmingai daro ir pats, jo kuriami performansai, instaliacijos ir menin\u0117s akcijos kalba a\u0161triomis temomis, juose \u012fd\u0117mus \u017ei\u016brovas gali aptikti daugyb\u0119 istorini\u0173, kult\u016brini\u0173 ir socialini\u0173 u\u017euomin\u0173, kurios vienaip ar kitaip artimos vis\u0173 kart\u0173 atstovams. Su Dainiumi Li\u0161kevi\u010diumi kalbam\u0117s apie individualios ir kolektyvin\u0117s praeities perm\u0105stymo svarb\u0105, ankstesniuose menininko darbuose u\u017ekoduotas \u017einutes ir tai, kaip neteisingai \u012fam\u017einama atmintis tegali atlikti dekoratyvin\u0119 funkcij\u0105.<\/em><\/p>\n

J\u016bs\u0173 k\u016bryba labai \u012fvairiapusi\u0161ka: performansai, instaliacijos, skulpt\u016bros, akcijos arba viskas kartu. Tokioje \u017eanr\u0173 gausoje aptinkame daug kult\u016brini\u0173 ir istorini\u0173 nuorod\u0173. Kaip jas pasirenkate? Kokios temos Jus, kaip k\u016br\u0117j\u0105, domina ir kod\u0117l?<\/strong><\/p>\n

Dabar m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 bando \u012fgauti nauj\u0105 form\u0105, bet negali i\u0161sivaduoti i\u0161 praeities pan\u010di\u0173. Tad, manau, svarbu i\u0161 naujo per\u017ei\u016br\u0117ti ir perm\u0105styti m\u016bs\u0173 \u0161alies praeit\u012f, ypa\u010d okupacin\u012f laikotarp\u012f, tai, k\u0105 Vakar\u0173 Europos \u0161alys jau seniai padar\u0117 po Antrojo pasaulinio karo. Tokia jau ta laisv\u0117s kaina \u2013 \u012fvertinti ir apm\u0105styti.<\/p>\n

Dabar esu tokiame etape, kai tarsi turiu gra\u017einti skolas \u201esavo\u201c (?) praei\u010diai, tad pasitelkdamas k\u016brybos \u012frankius tai ir darau. \u0160iuo atveju mano asmenin\u0117 atmintis man labiausiai ir padeda atsirinkti temas, kurios siejasi su m\u016bs\u0173 \u0161alies istorija ir atmintimi. Anks\u010diau apie tai negalvojau, labiau reflektuodavau tai, kas vyksta \u010dia ir dabar… Vienas i\u0161 ankstyv\u0173j\u0173 mano t\u0119stini\u0173 projekt\u0173 \u201ePasaulio centrai \/ Enjoy Yourself\u201c (1999), kuriame atlieku performans\u0105 stov\u0117damas ant galvos \u012fvairi\u0173 miest\u0173 vie\u0161ose vietose, tarsi nurodo \u012f posovietin\u0117s \u0161alies visuomen\u0117s bandym\u0105 adaptuotis Vakar\u0173 Europos pasaulyje. Tarsi viskas tur\u0117jo apsiversti auk\u0161tyn kojomis, bet pirmiausia m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 galvose, tur\u0117jo apsiversti m\u016bs\u0173 m\u0105stymas ir pasaulio pa\u017einimas keliaujant ir aptinkant naujus kontekstus.<\/p>\n

Mano k\u016bryba niekada neapsiribojo kokia nors viena i\u0161rai\u0161kos forma, da\u017eniausiai tema ir k\u016brinio id\u0117ja man padiktuoja jos \u012fgyvendinimo b\u016bd\u0105, tad mano menin\u0117s rai\u0161kos spektras gan platus, bet dabar jau i\u0161mokau visk\u0105 sujungti \u012f vien\u0105 visum\u0105. Taip atsirado didieji projektai \u2013 \u201eMuziejus\u201c, \u201eRamyb\u0117\u201c, \u201eLabyrinthus\u201c…<\/p>\n

Dauguma J\u016bs\u0173 darb\u0173 vienaip ar kitaip yra paremti visuomen\u0117s, socialin\u0117s realyb\u0117s kritika. Da\u017enai tai darote \u012f visuomen\u0119 \u017evelgdamas i\u0161 istorin\u0117s perspektyvos, atsigr\u0119\u017edamas \u012f soviet\u0173 okupacijos Lietuvoje laikus, 8-\u0105j\u012f, 9-\u0105j\u012f de\u0161imtme\u010dius. Kod\u0117l \u0161is istorinis laikotarpis Jums toks svarbus?<\/strong><\/p>\n

Lietuvos sovietmetis man yra svarbus, nes teko pa\u010diam j\u012f i\u0161gyventi. To laikotarpio metu patirti i\u0161gyvenimai ir situacijos leid\u017eia pasinaudoti galimybe vis\u0105 savo patirt\u012f persi\u0173sti \u012f \u0161iuos laikus. Su praeitimi susij\u0119 projektai neatsirado per vienus metus, tai asmenini\u0173 patir\u010di\u0173 pasekm\u0117 su kolektyvin\u0117s atminties priemai\u0161omis. \u201eMuziejus\u201c \u2013 pirmas didelis mano projektas, kuriame naudoju toki\u0105 b\u016btent strategij\u0105. \u0160iame projekte \u012f visum\u0105 susiliejo daug ankstesni\u0173 mano darb\u0173, kuriuos sujung\u0117 viena id\u0117ja. Taip atsirado vientisas naratyvas su daugybe tem\u0173 ir potemi\u0173.<\/p>\n

Ne viena tema skleid\u017eiasi ir mano projekte \u201eRamyb\u0117\u201c, kuriame pasakojama Kauno miesto Kovo 11-osios g. 43-iojo namo, tipinio sovietme\u010dio laik\u0173 penkiaauk\u0161\u010dio, bendruomen\u0117s istorija. Kalb\u0117damas apie nam\u0105, kuriame gimiau ir augau, tuo pa\u010diu pristatau namo bendruomen\u0117s, kaip socialinio vieneto, gyvenim\u0105: gyventoj\u0173 kasdienyb\u0119, i\u0161skirtines to namo \u0161ventes, patrioti\u0161kumo jausmus, demonstruojamus per trispalv\u012f namo aplinkos dekoravim\u0105, modernizacij\u0105 ir pan.; \u017evelgiant i\u0161 \u0161i\u0173 dien\u0173 perspektyvos, tai atrodo kaip tam tikra ano laiko utopija. 2015 m. atstovaudamas Lietuvai Venecijos bienal\u0117je ir pristatydamas savo \u201eMuziej\u0173\u201c \u012f j\u012f integravau ir min\u0117t\u0105 projekt\u0105 \u201eRamyb\u0117\u201c.<\/p>\n

Kokios J\u016bs\u0173 akimis \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s ydos? Ar vis d\u0117lto ydos visada yra tos pa\u010dios ir kei\u010diasi tik j\u0173 forma?<\/strong><\/p>\n

Ydos \u2013 nei\u0161vengiamas bet kurios \u0161alies visuomen\u0117s palydovas, jos priklauso nuo epochos, politin\u0117s ar socialin\u0117s sistemos. Kartais jos atsiranda ir edukacin\u0117je sistemoje, prasiskverbia \u012f muziejus, kurie reprezentuoja praeit\u012f ir tokiu b\u016bdu formuoja m\u016bs\u0173 atmint\u012f. Institucijos, kurios reprezentuoja atmint\u012f, neretai nukrypsta ar nueina lengviausiu keliu… Galime sakyti, kad m\u016bs\u0173 muziejuose nebeliko sovietme\u010dio, kuris buvo ir apie kur\u012f reikia kalb\u0117ti ir ka\u017ekaip j\u012f reprezentuoti, tik kaip? Tam irgi reikia rasti atitinkam\u0105 form\u0105. Kalbant apie atmint\u012f ir jos i\u0161saugojim\u0105, mano manymu, labai da\u017enai daug kas daroma inerti\u0161kai ir nepagalvojant, neapm\u0105stant m\u016bs\u0173 \u0161alies istorijos specifi\u0161kumo. Tarkim, Kaune kei\u010diant Laisv\u0117s al\u0117jos plyteles galvojama tik apie atnaujinim\u0105, ta\u010diau nesuvokiama, kad ta Laisv\u0117s al\u0117ja ir jos danga yra ir m\u016bs\u0173 istorijos dalis, nors su Laisv\u0117s al\u0117jos plytel\u0117mis tiesiogiai siejasi tik kelios kartos, kurios jas mind\u017eiojo ir kurias su jomis sieja emocinis ry\u0161ys. Pati vieta nei\u0161vengiamai reprezentuoja \u201e1972-\u0173j\u0173 pavasar\u012f\u201c. Gal\u0173 gale pasikei\u010dia ne tik dizainas, bet pranyksta ir tam tikras istorijos tarpsnis. Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra daugyb\u0117, negaliu nepamin\u0117ti Vilniuje \u012f Au\u0161ros vart\u0173 koply\u010di\u0105 vedusi\u0173 medini\u0173 piligrim\u0173 keliais nutrint\u0173 laip\u0173, kurie buvo pakeisti \u012f naujus akmeninius, neva patogesnius turistams.<\/p>\n

Jau min\u0117toje instaliacijoje \u201eMuziejus\u201c kalbate apie tai, kaip lengva manipuliuoti istorija, ir i\u0161rei\u0161kiate muziejaus, kaip edukacin\u0117s institucijos, kritik\u0105. Gal galite daugiau papasakoti apie savo po\u017ei\u016br\u012f \u012f istorij\u0105, jos perra\u0161ymo galimybes ir apie tai, kas u\u017ekoduota J\u016bs\u0173 \u201eMuziejuje\u201c?<\/strong><\/p>\n

Taip, geras klausimas, kas u\u017ekoduota? Manau, u\u017ekoduota yra daug, tod\u0117l nelengva atsakyti trumpai, bet \u010dia svarbus vienas raktinis \u017eodis \u2013 laisv\u0117. Atsakymas kei\u010diasi nuo suvokimo koordina\u010di\u0173 ir esamo \u017ei\u016br\u0117jimo ta\u0161ko. Mane pat\u012f taip pat vis aplanko nauji atsakymai, kuriuos perduodu u\u017eklaus\u0117jams.<\/p>\n

Pirm\u0105 kart\u0105 projektas \u201eMuziejus\u201c buvo pristatytas Nacionalin\u0117je dail\u0117s galerijoje kaip intervencija \u012f muziej\u0173 su mano asmeniniu po\u017ei\u016briu, kitaip negu pristato oficialioji NDG ekspozicija. T\u0105 viet\u0105 pasirinkau d\u0117l to, kad \u0161iame pastate iki rekonstrukcijos veik\u0117 revoliucijos muziejus. Mano k\u016brinyje politinio protesto veik\u0117jai ir atvejai pristatomi kaip tais laikais draud\u017eiam\u0173 meno srovi\u0173 pradininkai ir atstovai, pvz., paskutinis partizanas pristatomas kaip undergroundinio jud\u0117jimo atstovas, o Broniaus Maigio i\u0161puolis Ermita\u017ee \u2013 kaip destruktyviojo meno pavyzdys, kuris tikriausiai buvo pats \u017eymiausias to meto meno ir kult\u016bros \u012fvykis ne vien Lietuvoje.<\/p>\n

Labai svarbios J\u016bs\u0173 k\u016bryboje mai\u0161to, rezistencijos, politinio protesto s\u0105vokos. Ar manote, kad jos aktualios ir n\u016bdienos visuomen\u0117je? Jei taip, kod\u0117l ir prie\u0161 k\u0105 mes protestuojame ar tur\u0117tume protestuoti.<\/strong><\/p>\n

Mai\u0161tas aktualus i\u0161liks am\u017einai, tai, galima sakyti, duotyb\u0117, variklis arba tiesiog gamta. Tai neatsiejama k\u016brybos dalis, judanti spirale… Nor\u0117dama i\u0161likti budri, visuomen\u0117 turi mai\u0161tauti. Kitu atveju mes b\u016bsim i\u0161mokyti ir jau gana s\u0117kmingai esame mokomi viskam paklusti ir susitaikyti su visomis ydomis, kurios tik tampa reikalingos m\u016bs\u0173 moderniai evoliucionuojan\u010diai visuomenei. Esant bet kokiai politinei santvarkai, k\u016br\u0117jas turi mai\u0161tauti…<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 Kauno bienal\u0117s pagrindine a\u0161imi taps miesto paminklai vie\u0161osiose erdv\u0117se ir alternatyv\u016bs b\u016bdai istorijai u\u017efiksuoti. K\u0105 manote apie dabartinius miesto paminklus? Ar tikite, kad jie randa atgarsius visuomen\u0117s pas\u0105mon\u0117je? Jei ne, ko jiems tr\u016bksta?<\/strong><\/p>\n

1996 m. dalyvaudamas parodoje \u201e\u017denklas Kaunui\u201c, atlikau performans\u0105 \u201eV\u0117jarodis\u201c, atsistoj\u0119s ant Kauno pilies bok\u0161to stogo tada rod\u017eiau jud\u0117jimo krypt\u012f (\u012f vakarus). \u0160is performansas yra labai menkai dokumentuotas, t\u0117ra i\u0161likusi fotografija, pasirod\u017eiusi ant Nemuno \u017eurnalo vir\u0161elio. Neseniai rekonstruojant Kauno pilies bok\u0161t\u0105 buvo skelbiamas v\u0117jarod\u0117s konkursas. \u012edomu, kad architektas Audrys Karalius prisimin\u0117 \u0161\u012f mano performans\u0105 ir pasi\u016bl\u0117 konkursui v\u0117jarod\u0119, atkartodamas mano stov\u0117jimo pozicijos siluet\u0105. Taip mano k\u016brinys gal\u0117jo b\u016bti \u012fpaminklintas… Kaip \u017einote, dabar ant pilies kabo istorin\u0117 v\u0117jarod\u0117.<\/p>\n

Dabartiniai miesto paminklai \u2013 keblus klausimas, nes visuomen\u0117 n\u0117ra vienalytis darinys, tik tam tikri dalykai, ir da\u017eniausiai ne teigiami, j\u0105 trumpam konsoliduoja. Paminklai to padaryti negali, bet gal turi \u0161ans\u0105 perduoti \u017eini\u0105 arba net kelti klausimus? Da\u017enai Lietuvoje statomi paminklai tampa eksterjero dalimi, moraliai pasen\u0119, imituojantys tai, ko jau n\u0117ra, jie puo\u0161ia aplink\u0105 ir atlieka tik dekoratyvin\u0119 funkcij\u0105. Anks\u010diau galvojau, kad tai laikinas rei\u0161kinys ir kad tai praeis. Deja, yra \u017emoni\u0173 karta, kuriai tarsi reikia kompensacijos u\u017e prarast\u0105 laik\u0105 \u2013 t\u0173 savo forma jau atgyvenusi\u0173 paminkl\u0173… Metai b\u0117ga, ir \u0161is procesas tampa visai nebesuvokiamas, nes viskas administruojama biurokratijos, n\u0117ra atviros diskusijos ir einama lengviausiu keliu \u2013 papuo\u0161iame miest\u0105 dar viena skulpt\u016bra… Taip atmintis tampa diskriminuojama t\u0173 pa\u010di\u0173 veiksm\u0173, kurie bando j\u0105 reprezentuoti.<\/p>\n

2013 m. \u017demait\u0117s skvere Vilniuje atlikote performans\u0105 pavadinimu \u201ePostliudija\u201c, kur\u012f dedikavote nesamam tapytojo Antano Gudai\u010dio muziejui Vilniuje. Papasakokite daugiau apie \u0161\u012f projekt\u0105 ir jo id\u0117j\u0105, kuri, pana\u0161u, artima \u0161i\u0173metin\u0117s Kauno bienal\u0117s keliamiems klausimams.<\/strong><\/p>\n

\u0160is performansas buvo atliktas 2013 m. kovo 11 d. ir j\u012f galima suprasti kaip priminim\u0105 sau ir kitiems, kad \u017demait\u0117s skvere jau seniai tur\u0117jo atsirasti Gudai\u010diui skirtas muziejus. Deja, tai ne\u012fvyko, kaip ir daugelis kit\u0173 pa\u017ead\u0117t\u0173 dalyk\u0173… Pasirinkta data man yra svarbi tuo, kad tai tarsi palink\u0117jimas m\u016bs\u0173 valstybei susivokti, jog kult\u016bra yra neatsiejama m\u016bs\u0173 socialinio gyvenimo dalis ir \u017eenkliai prisideda prie m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s gerov\u0117s k\u016brimo. Beje, performansas vyko nelegaliai, nesuderinus su savivaldybe, tur\u0117jau nuimti nuo paminklo g\u0117les, nuvalyti snieg\u0105 ir prigulti ant bronzini\u0173 \u017demait\u0117s keli\u0173. Pro \u0161al\u012f \u0117jo \u017emon\u0117s, \u0161ventiniais ir ne\u0161ventiniais veidais, o u\u017egrojus Eurikos Masyt\u0117s dainai \u201eLaisv\u0117\u201c ir pasigirdus \u017eod\u017eiams \u201eTu u\u017edaryk mane, T\u0117vyne, savyje\u201c ka\u017ekaip ir policininkai pajud\u0117jo \u012f priek\u012f, taip ir pra\u0117jo performansas. Fotografas Gintautas Trimakas puikiai j\u012f u\u017efiksavo. Miesto centre auga dideli\u0173 prekybos centr\u0173 labirintai, bet ne muziejai, juk nepelninga!? Gedimino prospektas Vilniuje atsinaujino ir jau s\u0117kmingai trupa…, o \u017demait\u0117 rymo, ka\u017ein, ko?<\/p>\n

Esate suk\u016br\u0119s ir daugiau performans\u0173, instaliacij\u0173 vie\u0161osiose erdv\u0117se. K\u0105 jums, kaip menininkui ir kaip asmenybei, rei\u0161kia vie\u0161oji erdv\u0117?<\/strong><\/p>\n

Vie\u0161oji erdv\u0117 vis\u0173 pirma \u2013 i\u0161silaisvinimas i\u0161 galerijos sien\u0173, \u012fsiliejimas \u012f platesn\u012f kontekst\u0105, \u017ei\u016brovai, miestie\u010diai… Laisvesnis santykis tarp tav\u0119s ir stebin\u010diojo, kas vyksta, daugiau rizikos ir netik\u0117tum\u0173. Tam tikra prasme tai \u201emanifestas\u201c, kuris, manau, yra galimas tik vie\u0161oje erdv\u0117je…<\/p>\n

Jei gal\u0117tume duoti nedidel\u0119 u\u017euomin\u0105, ko \u0161\u012f ruden\u012f bus galima tik\u0117tis Kaune, k\u0105 pasakytum\u0117te b\u016bsimiems bienal\u0117s lankytojams?<\/strong><\/p>\n

Gal\u0117\u010diau tik palink\u0117ti lankytojams b\u016bti atviriems sau ir netur\u0117ti i\u0161ankstini\u0173 nuomoni\u0173. B\u016bkite atviri perm\u0105styti paminklo samprat\u0105, ir tai gal pad\u0117s ateityje kitaip ir pla\u010diau suvokti \u012fam\u017einimo samprat\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vienas i\u0161 \u0161i\u0173metin\u0117s Kauno bienal\u0117s meninink\u0173 \u2013 \u0161iuolaikinio meno k\u016br\u0117jas Dainius Li\u0161kevi\u010dius, 2015 m. atstovav\u0119s Lietuvai 56-ojoje Venecijos bienal\u0117je, \u2013 tiki, kad k\u016br\u0117jai, kaip ir visuomen\u0117, tiesiog turi mai\u0161tauti. Tai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":269,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-2896","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2896","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2896"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2896\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media\/269"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2896"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2896"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2896"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}