<\/p>\n
Meninink\u0117, kurator\u0117 ir ra\u0161ytoja i\u0161 Slov\u0117nijos Manca Bajek savo praktikoje daug d\u0117mesio skiria paminkl\u0173 formoms, galimyb\u0117ms ir reik\u0161m\u0117ms konflikt\u0173 paliestose zonose aptarti. Meninink\u0117 tiki, kad paminklai gali tur\u0117ti labai skirting\u0105 poveik\u012f visuomenei, gali priminti, skatinti m\u0105styti ir net savoti\u0161kai \u201egydyti\u201c, svarbu tik atrasti tinkam\u0105 j\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0105. Su Manca Bajek kalbam\u0117s apie pakitusi\u0105 \u0161iandienini\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 svarb\u0105 ir paminklinimo problemas pokonfliktin\u0117se zonose.<\/strong><\/p>\n Kaip meninink\u0117, kurator\u0117 ir ra\u0161ytoja domit\u0117s atminties problemomis ir vie\u0161osiose erdv\u0117se esan\u010di\u0173 monument\u0173 reik\u0161me buvusiose konfliktin\u0117se zonose. Kokios su paminklais ir vie\u0161osiomis erdv\u0117mis susijusios problemos da\u017eniausios?<\/strong><\/p>\n Vie\u0161osios erdv\u0117s vis da\u017eniau privatizuojamos, tod\u0117l kartais tenka kautis u\u017e jose statomus paminklus. Mes tapome daug atsargesni ir ne visk\u0105 \u012fam\u017einame. Visgi daugiausia b\u0117d\u0173 kyla d\u0117l apgaulingo privatizuot\u0173 viet\u0173 \u012fvaizd\u017eio, nes nors ir atrodo, kad jos vie\u0161os, jos neb\u0117ra tokios pat atviros \u017emon\u0117ms. Dauguma \u0161i\u0173 viet\u0173 tapo akylai saugomomis erdv\u0117mis, kur visos veiklos pavald\u017eios taisykl\u0117ms ir reikalavimams. Galiu pateikti por\u0105 labai \u012fdomi\u0173 pavyd\u017ei\u0173, toki\u0173 kaip Nu\u017eudyt\u0173 \u017eyd\u0173 memorialas Berlyne arba 9\/11 memorialas Niujorke. Tai dvi labai didel\u0117s vie\u0161os atminties vietos. Pastaruoju metu vis da\u017eniau kalbama apie \u017emoni\u0173 elges\u012f \u0161iose vietose ir svarstoma, ar nereikt\u0173 vald\u017eios \u012fsiki\u0161imo, kad jose b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta tam tikra \u201epagarba\u201c. Miesto erdv\u0117s nei\u0161vengiamai yra main\u0173 ir tarpininkavimo vieta. Nat\u016bralu, kad laikui b\u0117gant kai kurios i\u0161 j\u0173 praranda savo aktualum\u0105 ir nauj\u0173 kart\u0173 akyse turi visai kitoki\u0105 vert\u0119 ir tiksl\u0105.<\/p>\n Taip pat domit\u0117s meninink\u0173 \u012ftaka istorijos k\u016brimui ir istorinei atmin\u010diai. Gal galite daugiau papasakoti apie savo id\u0117jas \u0161iomis temomis?<\/strong><\/p>\n Daugiau domiuosi ne meninink\u0173 kuriama istorija, bet j\u0173 geb\u0117jimu j\u0105 u\u017efiksuoti. Zonose, i\u0161gyvenusiose karinius konfliktus, tokiose kaip buvusi Jugoslavija, tarp skirting\u0173 vyriausybini\u0173 \u012fstaig\u0173 kyla daug nesutarim\u0173 d\u0117l daugelio istorini\u0173 \u012fvyki\u0173. Tiesa neretai slepiama, i\u0161 atminties norima \u201ei\u0161trinti\u201c daugel\u012f prie\u0161 konflikt\u0105 ir jo met\u0173 vykusi\u0173 dalyk\u0173. Tikiu, kad pasitelk\u0119 men\u0105 mes galime kritikuoti toki\u0105 \u0161iandienin\u0119 politik\u0105 i\u0161ry\u0161kindami patirtis, kurios kitu atveju pranykt\u0173 i\u0161 kolektyvin\u0117s atminties. Menininkai turi prog\u0105 kriti\u0161kai tyrin\u0117ti \u0161ias temas ir pristatyti jas pa\u010dioms \u012fvairiausioms auditorijoms, statydami monumentus skirtingiems istoriniams \u012fvykiams, kuriems kyla gr\u0117sm\u0117 likti u\u017emir\u0161tiems.<\/p>\n Savo darbuose da\u017enai kalbate apie manipuliatyvi\u0105 ir ideologin\u0119 monument\u0173 prigimt\u012f. Ar manote, kad paminkluose slypi daugiau galimybi\u0173 propagandai nei kitose meno formose? Kas lemi\u0105 tok\u012f paminkl\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105?<\/strong><\/p>\n Nesu tikra, kad monument\u0173 prigimtis yra manipuliatyvi, ta\u010diau jie tikrai ilg\u0105 laik\u0105 buvo pasitelkiami propagandos tikslais. Paminklai visais laikais buvo naudojami politin\u0117ms fig\u016broms ir herojams \u012fam\u017einti, tod\u0117l ilgainiui tapo puikia priemone politini\u0173 j\u0117g\u0173 r\u0117mimui. B\u016bdami vie\u0161ose visiems prieinamose vietose, paminklai tikrai labiau tinka \u0161iam tikslui nei galerijose rodomi k\u016briniai, kuriuos mato tik tam tikra visuomen\u0117s dalis. Tikriausiai j\u0173 vie\u0161umas ir lemia j\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105.<\/p>\n Monumentai skirti atspind\u0117ti daugumos nuomon\u0119, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 sprendimus priima tik labai elitin\u0117 ma\u017euma. Taip tarsi i\u0161 anksto nulemiamas j\u0173 likimas ateityje tapti politini\u0173 revoliucij\u0173 taikiniu arba ilgainiui prarasti savo aktualum\u0105 ir tapti istoriniu praeit\u012f menan\u010diu griuv\u0117siu.<\/p>\n Ilgalaiki\u0161kumas \u2013 viena pagrindini\u0173 monument\u0173 savybi\u0173. Kaip manote, kas tur\u0117t\u0173 nuspr\u0119sti, kuriuos prisiminimus der\u0117t\u0173 \u012fam\u017einti ilgalaikiuose paminkluose ir kokiu b\u016bdu?<\/strong><\/p>\n Taip, dauguma monument\u0173 yra ilgalaikiai, ypa\u010d tradiciniai. Ta\u010diau \u017evelgdami \u012f \u0161\u012f ir praeit\u0105 \u0161imtme\u010dius pastebime, kad dauguma j\u0173, kei\u010diantis politin\u0117ms santvarkoms, buvo pasl\u0117pti, pakeisti naujais arba perkelti \u012f kitas vietas. Taip pat dauguma paminkl\u0173 ir kult\u016brini\u0173 paveldo objekt\u0173 buvo sunaikinti per karinius konfliktus, tokius kaip Balkan\u0173 karas ar kova su ISIS.<\/p>\n \u012eprastai d\u0117l valstybini\u0173 monument\u0173 koncepcijos sprendimus priima paminkl\u0105 u\u017esakiusi\u0173 institucij\u0173 sudarytos komisijos. Si\u016blymus d\u0117l vert\u0173 \u012fam\u017einti istorini\u0173 \u012fvyki\u0173 ar patir\u010di\u0173 paprastai gali teikti kiekvienas norintis, ta\u010diau da\u017eniausiai visi sprendimai priimami be vie\u0161o pasitarimo. \u0160tai kod\u0117l vie\u0161osiose erdv\u0117se da\u017enai aptinkame paminkl\u0173, kurie ma\u017eai k\u0105 rei\u0161kia jose gyvenantiems \u017emon\u0117ms. Tikriausiai dauguma j\u0173 kadaise ne\u0161\u0117 svarbi\u0105 \u017eini\u0105, ta\u010diau ilgainiui d\u0117l savo suprojektavimo jie tampa nepastebimi.<\/p>\n A\u0161 manau, kad \u0161iandieniniame ekonominiame kontekste dideli tradiciniai monumentai, statomi i\u0161 mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinig\u0173, n\u0117ra geras sprendimas. Yra daug kit\u0173, ma\u017eiau pompasti\u0161k\u0173 b\u016bd\u0173 paminklams statyti. Taip pat labai svarbu, kad vietin\u0117s bendruomen\u0117s tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 spr\u0119sti, kas ir kaip j\u0173 aplinkoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fam\u017einta.<\/p>\n U\u017eaugote buvusioje konfliktin\u0117je zonoje. Kaip manote, kur slypi kelias \u012f susitaikym\u0105 ir savoti\u0161k\u0105 i\u0161gijim\u0105 karo \u017eiaurum\u0173 paliestose \u0161alyse? Kaip paminklai gali prie to prisid\u0117ti?<\/strong><\/p>\n Augau Kuveite, o v\u0117liau Slov\u0117nijoje, kurios neaplenk\u0117 Balkan\u0173 konfliktas. \u0160iose vietose karas truko labai trumpai ir beveik nepaliko ai\u0161ki\u0173 p\u0117dsak\u0173, ta\u010diau lankiausi daugelyje buvusios Jugoslavijos konflikto zon\u0173. Manau, kad miesto kra\u0161tovaizd\u017eio ir kult\u016brinio pamato atk\u016brimas priklauso nuo politin\u0117s ir ekonomin\u0117s situacijos. Kiekvienas regionas po konflikto atsigauna savaip, ta\u010diau ekonomin\u0117 gerov\u0117 \u2013 labai svarbus veiksnys, smarkiai pagreitinantis \u0161\u012f proces\u0105. Teismai tai pat atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f.<\/p>\n Susitaikymas \u2013 kur kas sud\u0117tingesnis procesas. Esame susid\u016br\u0119 su daugybe skirting\u0173 bandym\u0173 tai padaryti, egzistuoja tokia pat gausyb\u0117 skirting\u0173 nuomoni\u0173 apie \u0161i\u0173 bandym\u0173 s\u0117kmingum\u0105. Manau, kad vien paminkl\u0173 nepakanka susitaikyti su tuo, kas \u012fvyko. Ta\u010diau kartu su kitais meniniais ir kult\u016briniais skaud\u017eios patirties \u012fam\u017einimo metodais, tokiais kaip teatras, kult\u016brin\u0117s dirbtuv\u0117s, vie\u0161os diskusijos ir kitos bendruomenin\u0117s iniciatyvos, jie gali prisid\u0117ti prie \u0161io proceso. Susitaikymo koncepcija labai sud\u0117tinga, tod\u0117l sunku pasakyti, kada jis s\u0117kmingas, o kada ne. Kartais a\u0161 net ne\u017einau, kaip j\u012f apibr\u0117\u017eti. Dauguma \u0161ali\u0173 po konflikt\u0173 sugeba t\u0119sti gan taiki\u0105 egzistencij\u0105, ta\u010diau visada galima abejoti, ar jos gyventojai tikrai gyvena harmoningai. Tikriausiai tikras susitaikymas \u012fmanomas tik tada, jei pristatomos visos istorijos versijos ir visi balsai turi vienod\u0105 teis\u0119 kalb\u0117ti apie savo aukas ir j\u0173 i\u0161gyvenimus. Taip pat manau, kad norint i\u0161 ties\u0173 kalb\u0117ti apie susitaikym\u0105, kiekviename konflikt\u0105 i\u0161gyvenusiame regione svarbu skatinti skirting\u0173 vyriausybini\u0173 ir nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 dialog\u0105.<\/p>\n <\/p>\n YRA IR N\u0116RA: paminklo negalimyb\u0117s klausimas. 11-oji Kauno bienal\u0117 – paroda mieste.<\/strong> www.bienale.lt<\/p>\n Pagrindiniai r\u0117m\u0117jai:<\/strong> Lietuvos kult\u016bros taryba, Kauno miesto savivaldyb\u0117<\/p>\n Informaciniai parteriai:<\/strong> LRT Kult\u016bra, 15 min, Kauno diena, IQ<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Meninink\u0117, kurator\u0117 ir ra\u0161ytoja i\u0161 Slov\u0117nijos Manca Bajek savo praktikoje daug d\u0117mesio skiria paminkl\u0173 formoms, galimyb\u0117ms ir reik\u0161m\u0117ms konflikt\u0173 paliestose zonose aptarti. Meninink\u0117 tiki, kad paminklai gali tur\u0117ti labai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":257,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-2892","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2892","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2892"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2892\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media\/257"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2892"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2892"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/archive2023\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2892"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n2017 09 15 \u2013 2017 11 30<\/strong><\/p>\n