{"id":2934,"date":"2019-05-15T14:02:48","date_gmt":"2019-05-15T14:02:48","guid":{"rendered":"https:\/\/bienale.lt\/2023\/jasmina-cibic-nacionalines-tapatybes-paieskos-mene\/"},"modified":"2019-05-15T14:02:48","modified_gmt":"2019-05-15T14:02:48","slug":"jasmina-cibic-nacionalines-tapatybes-paieskos-mene","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/uncategorized-lt\/jasmina-cibic-nacionalines-tapatybes-paieskos-mene\/","title":{"rendered":"Jasmina Cibic: nacionalin\u0117s tapatyb\u0117s paie\u0161kos mene"},"content":{"rendered":"<p><em>Jasmina Cibic (g. 1979) \u2013 slov\u0117n\u0173 kilm\u0117s meninink\u0117, gyvenanti ir kurianti Londone. Savo praktikoje meninink\u0117 gvildena nacionalin\u0117s reprezentacijos, tautinio identiteto k\u016brimo ir lyties lygyb\u0117s klausimus mene bei architekt\u016broje. \u0160i\u0105 vasar\u0105 vyksian\u010dioje 12-oje Kauno bienal\u0117je \u201ePO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT\u201c<\/em><em>dalyvausianti ir Kaune neseniai vie\u0161\u0117jusi meninink\u0117, pokalbio metu dalinosi mintimis apie savo k\u016bryboje gvildenamas temas, \u012fkv\u0117pimo \u0161altinius, nuolatin\u0119 baim\u0119 bei gr\u0117sm\u0119 tapti tik dar viena bienal\u0117se turistaujan\u010dia menininke ir siek\u012f to i\u0161vengti. <\/em><strong> <\/strong><\/p>\n<p><strong>J\u016bs\u0173 menin\u0117 praktika atsispiria nuo \u201emink\u0161tosios galios\u201c s\u0105vokos, tyrin\u0117ja meno bei architekt\u016bros panaudojim\u0105 politiniams tikslams ir nacionalinio identiteto konstravimo ypatybes. Papasakokite apie savo tyrimus \u0161iomis temomis ir kaip prad\u0117jote su jomis dirbti. <\/strong><\/p>\n<p>Pastaraisiais metais buvau \u012fsitraukusi \u012f archyvin\u0117s med\u017eiagos apie \u201emink\u0161tosios galios\u201c puosel\u0117jim\u0105 liekanas, liudijan\u010dias apie meno ir architekt\u016bros panaudojim\u0105 siekiant sukurti ir \u012ftvirtinti naujas \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 ideologijas j\u0173 atstov\u0173 u\u017esakymu. Pasaulin\u0117s parodos, valstybinio \u012fvaizd\u017eio k\u016brimas, \u017elugusios ideologijos ir nacionalin\u0117s valstyb\u0117s tapo kertin\u0117mis mano k\u016brybos temomis. Gvildenti \u0161ias temas \u0117miausi \u012fkv\u0117pta \u012fvairi\u0173 taut\u0173 i\u0161gyvent\u0173 tapatyb\u0117s kriz\u0117s sukelt\u0173 poky\u010di\u0173 ir \u0161i\u0173 valstybi\u0173 vykdomo \u201ekult\u016brinio eksporto\u201c, kuomet kairi\u0173j\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 politikai ir populizmas ardo progresyv\u0173 kult\u016brin\u012f j\u0173 kapital\u0105.<\/p>\n<p><strong>Savo darbuose nuolat kvestionuojate menininko gali\u0105 kurti tautin\u012f naratyv\u0105. Kaip apibr\u0117\u017etum\u0117te \u0161i\u0105 gali\u0105 ir kokios atsakomyb\u0117s j\u0105 lydi? <\/strong><strong> <\/strong><\/p>\n<p>Nenor\u0117\u010diau teigti, kad menininkas turi galios formuoti visapusi\u0161k\u0105 nacionalin\u012f pasakojim\u0105. Ties\u0105 sakant, formuoju pozicij\u0105, kuri kaip tik i\u0161sako tokios galios ne\u012fmanomum\u0105, nors \u0161is ir buvo praleistas pro pir\u0161tus \u012fvairi\u0173 valstybini\u0173 ir tarptautini\u0173 institucij\u0173. Tai labai \u012fdomus paradoksas: menas yra naudojamas nacionalini\u0173 ir ideologini\u0173 vald\u017ei\u0173 tam, kad \u0161ias \u012fr\u0117mint\u0173, atstovaut\u0173 ir apibr\u0117\u017et\u0173.<\/p>\n<p><strong>J\u016bs\u0173 praktikoje itin ry\u0161k\u016bs lyties klausimai. Papasakokite apie \u0161i\u0105 J\u016bs\u0173 darbuose gvildenam\u0105 tem\u0105 daugiau. <\/strong><\/p>\n<p>Man labai pasisek\u0117, nes tur\u0117jau galimyb\u0119 tyrin\u0117ti kai kuriuos nepaprastus patriarchalini\u0173 architekt\u016brini\u0173 konstrukcij\u0173 atvejus. Patvirtintos valstybi\u0173, \u0161ios architekt\u016brin\u0117s konstrukcijos mena lemiamus XX a. Europos identiteto kriz\u0117s momentus. Pavyzd\u017eiui, esu tyrin\u0117jusi 1961 m. prasid\u0117jusio Neprisijungimo jud\u0117jimo Buvusioje Jugoslavijoje atsiradim\u0105, arba Mieso van der Roheso projekt\u0105 meno kolekcininkams Kr\u0117felde, d\u0117l kurio architektui buvo patik\u0117tas Vokietijos re-estetizavimas 1929 m. vykusioje Barselonos pasaulin\u0117je parodoje.<\/p>\n<p>Gilindamasi \u012f \u0161ias temas ir su jomis siejamus politinius i\u0161ra\u0161us, supratau, kad moters balsas \u0161iose diskusijose papras\u010diausiai neegzistuoja. Tod\u0117l, architekt\u016br\u0105 savo darbuose paver\u010diu valstyb\u0117s metafora. Mano darbuose ji prilyginama Tautos motinos alegorijai, kuriai, paradoksalu, bet vienu metu tenka ir \u017eav\u0117ti, ir ginti. Taigi, mano darbai visada yra orientuoti \u012f praeities (ir dabarties) ly\u010di\u0173 politikos klausimus, o moters fig\u016bra juose visuomet atlieka emancipuotos politin\u0117s minties ne\u0161\u0117jos vaidmen\u012f.<strong> <\/strong><\/p>\n<p><strong>Performatyvi J\u016bs\u0173 video darb\u0173 serija pavadinimu \u201eNada\u201c \u2013 \u012fdomus pavyzdys, kaip meno d\u0117ka galima gilintis \u012f moteri\u0161kos pozicijos neegzistavimo taut\u0173 k\u016brimo diskurse problemas. Gal galite papasakoti apie \u0161i\u0105 savo darb\u0173 serij\u0105? <\/strong><\/p>\n<p>Mano film\u0173 trilogijos \u201eNada\u201c pavadinimas kroat\u0173 kalboje rei\u0161kia vilt\u012f, ta\u010diau kartu tai nuoroda \u012f Nada Kare\u0161-Richter, aktor\u0119 ir modernistin\u0117s architekt\u016bros atstovo Vjenceslavo Richterio partner\u0119. \u201eNada\u201c pristato tris \u017eymius Europos modernizmo architektus ir tyrin\u0117ja j\u0173 projekt\u0173 vaidmen\u012f formuojant nacionalin\u012f \u012fvaizd\u012f lemiamomis XX a. Europos istorijos politin\u0117s kriz\u0117s akimirkomis.<\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, pirmosios \u201eNada\u201c dalies (2016 m.) subjektas \u2013 pirmasis, ta\u010diau taip ir ne\u012fgyvendintas, Vjenceslavo Richterio sumanymas Jugoslavijos paviljonui 1958 m. vykusioje Briuselio pasaulin\u0117je parodoje. \u0160iame filme, a\u0161 atkuriu paviljon\u0105, kaip skulpt\u016br\u0105, kuria smuikinink\u0117 Dejana Sekuli\u0107 m\u0117gina groti B\u00e9los Bart\u00f3k baleto \u201eStebuklingas mandarinas\u201c i\u0161trauk\u0105. \u0160is baletas 1958 m. Briuselyje vykusioje pasaulin\u0117je parodoje buvo pagrindiniu meno k\u016briniu atstovavusiu Jugoslavij\u0105.<\/p>\n<p>O \u0161tai, antrojoje \u201eNada\u201c dalyje (2017 m.) pristatau naujai interpretuot\u0105 ir perra\u0161yt\u0105 \u201eStebuklingo mandarino\u201c choreografijos versij\u0105. Bendradarbiaujant su choreografe Lea Anderson baletui buvo suteiktas naujas pavidalas, o original\u016bs B\u00e9los Bart\u00f3k baleto persona\u017eai \u2013 s\u0105vadautojas, prostitut\u0117 ir egzoti\u0161kasis mandarinas, buvo pakeisti politik\u0173 archetipais, Motinos t\u0117vyn\u0117s idealo personifikacija ir labiausiai u\u017egauliojamu moderniu specialistu \u2013 architektu.<\/p>\n<p>Galiausiai, tre\u010dioji \u201eNados\u201c dalis (2017) buvo nufilmuota dvejose Ludwigo Mieso van der Roheso tarp 1927 m. ir 1930 m. suprojektuotose rezidencijose \u201eHaus Lange\u201c ir \u201eHaus Ester\u201c Kr\u0117felde. Filmo scenarijus sukurtas jungiant archyvinius nuora\u0161us, politines diskusijas, ataskaitas ir asmeninius lai\u0161kus, kuriuose kalbama apie 1929 m., 1937 m., ir 1958 m. Jugoslavijos reprezentacijas pasaulin\u0117se parodose ir j\u0173 paveld\u0105. Mano sukurtame scenarijuje i\u0161ry\u0161k\u0117ja trys pozicijos: Menininko, Kuratoriaus ir Vokie\u010di\u0173 valstyb\u0117s. \u0160ios trys alegorin\u0117s asmenyb\u0117s dalyvauja diskusijoje apie meno k\u016brini\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti eksponuojami nacionaline reprezentacija gr\u012fstuose renginiuose, idant sulaukt\u0173 tarptautinio pasisekimo, estetik\u0105 ir stili\u0173.<strong> <\/strong><\/p>\n<p><strong>Savo darbuose daug d\u0117mesio skiriate istorijai, architekt\u016brai ir kalbai. Tod\u0117l, siekdama \u012fgyvendinti didel\u0117s apimties mokslinius-meninius tyrimus, apjungian\u010dius skirting\u0173 sri\u010di\u0173 mokslininkus, architektus ir menininkus, nuolat dirbate su archyvais. Kuo ypatingas mokslininko-menininko darbas, persipyn\u0119s su kolektyvin\u0117mis menin\u0117mis strategijomis? Kaip paprastai atrandate savo darb\u0173 atspirties ta\u0161kus? <\/strong><\/p>\n<p>Siekiu kurti \u017ei\u016brovus \u012ftraukian\u010dias instaliacijas ir filmus, kurie veikia kaip savoti\u0161ki pasakojimai specifin\u0117mis temomis, po kaulel\u012f narstantys tautos k\u016brimo, valdymo ir ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s klausimus. Nepaisant pristatomo diskurso sud\u0117tingumo, galutinis mano k\u016brini\u0173 tikslas, n\u0117ra sekti painias pamokan\u010dias pasakas. Siekiu kurti erdv\u0119, \u012f kuri\u0105 \u017ei\u016brovas kvie\u010diamas pasinerti ne tik mintimis, bet ir vis k\u016bnu.<\/p>\n<p>Paprastai dirbu tiesiogiai bendradarbiaudama su meno institucijomis, bienal\u0117mis ir festivaliais, kvie\u010dian\u010diais mane dirbti temomis, kuriomis gars\u0117ja mano k\u016bryba, idealogi\u0161kai perm\u0105styti kult\u016br\u0105. Kaip \u012fmanydama stengiuosi susitapatinti su vietine aplinka, tam kad netap\u010diau dar viena meno turiste kurian\u010dia naujus su kontekstu sietinus k\u016brinius. Nuolat nerimauju, kad i\u0161vengti bent menkiausio meninio turizmo atspalvio yra ne\u012fmanoma. Ta\u010diau, man labai \u012fdomu tyrin\u0117ti, kaip menininkai yra kvie\u010diami komentuoti, vertinti ir kritikuoti svetim\u0105 aplink\u0105. Ties\u0105 pasakius, mes labai da\u017enai tikime, kad turime galios naujam gyvenimui \u012fkv\u0117pti svetim\u0105 kult\u016brin\u012f kapital\u0105. Mane neapsakomai \u017eavi tokia kult\u016brinio eksporto forma ir \u0161iuolaikin\u0117s m\u016bs\u0173 b\u016bkl\u0117s m\u012fsl\u0117, si\u016blanti naujus pasiprie\u0161inimo sistemai b\u016bdus, kurianti naujus pasakojimus ir skatinanti nauj\u0173 metodologij\u0173 k\u016brim\u0105.<\/p>\n<p><strong>Koks \u012fprastai, J\u016bs\u0173 nuomone, yra meno vaidmuo? Ar jo paskirtis \u2013 atkreipti m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f tam tikrus dalykus? <\/strong><\/p>\n<p>Manau, kad meno vaidmuo yra pras\u010diausiai \u012fvardinti, kokius klausimus reik\u0117t\u0173 u\u017eduoti. Atsakym\u0173, \u017einoma, jis pateikti negali. Ta\u010diau i\u0161keldami tinkamus klausimus, galime sukurti nauj\u0105 platform\u0105 diskusijoms, atgaivinti pamir\u0161tas mintis ar istorij\u0105, ir pasir\u016bpinti, kad ji v\u0117l tapt\u0173 matoma. \u0160iuo metu visoje Europoje \u012fsigali suvokimas, kad istorija turi blog\u0105 \u012fprot\u012f kartotis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Jasmina Cibic (g. 1979) \u2013 slov\u0117n\u0173 kilm\u0117s meninink\u0117, gyvenanti ir kurianti Londone. Savo praktikoje meninink\u0117 gvildena nacionalin\u0117s reprezentacijos, tautinio identiteto k\u016brimo ir lyties lygyb\u0117s klausimus mene bei architekt\u016broje. \u0160i\u0105 vasar\u0105 vyksian\u010dioje 12-oje Kauno bienal\u0117je \u201ePO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT\u201cdalyvausianti ir Kaune neseniai vie\u0161\u0117jusi meninink\u0117, pokalbio metu dalinosi mintimis apie savo k\u016bryboje gvildenamas temas, \u012fkv\u0117pimo \u0161altinius, nuolatin\u0119 baim\u0119 bei gr\u0117sm\u0119 tapti tik dar viena bienal\u0117se turistaujan\u010dia menininke ir siek\u012f to i\u0161vengti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":371,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-2934","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2934","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2934"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2934\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/media\/371"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2934"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2934"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2934"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}