{"id":2929,"date":"2019-02-20T17:55:23","date_gmt":"2019-02-20T17:55:23","guid":{"rendered":"https:\/\/bienale.lt\/2023\/skelbiami_menininkai\/"},"modified":"2019-02-20T17:55:23","modified_gmt":"2019-02-20T17:55:23","slug":"skelbiami_menininkai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/uncategorized-lt\/skelbiami_menininkai\/","title":{"rendered":"Skelbiami 12-osios Kauno bienal\u0117s PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT menininkai"},"content":{"rendered":"

12-oji Kauno bienal\u0117 PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT tyrin\u0117ja kelion\u0119 pla\u010di\u0105ja prasme, tarpin\u0119 b\u016bsen\u0105, procesus ir metaforas, Kauno daugiasluoksnius kontekstus ir kult\u016brin\u012f identitet\u0105. \u0160i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 7-\u0105j\u0105 atidaroma paroda apjungs vie\u0161\u0105sias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno traukini\u0173 stotyje ir jos prieigose, Ramyb\u0117s parke, Kauno paveiksl\u0173 galerijoje. Parod\u0105 PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT sudarys 26 meninink\u0173 darbai, i\u0161 kuri\u0173 net 11<\/em>\u2013 sukurti specialiai Kaunui.<\/em><\/p>\n

Parodos PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT koncepcija
\n<\/strong>12-oji Kauno bienal\u0117 tyrin\u0117ja kelion\u0119, kaip miesto, turin\u010dio sud\u0117ting\u0105 praeit\u012f ir klestint\u012f kult\u016brin\u012f identitet\u0105, metafor\u0105. Pa\u017evelg\u0119 \u012f ne toki\u0105 tolim\u0105 praeit\u012f pamatysime, kad Kaunui teko i\u0161gyventi nema\u017eai politini\u0173 poky\u010di\u0173; buvo pereita i\u0161 vieno re\u017eimo \u012f kit\u0105. Net ir dvide\u0161imt met\u0173 trukus\u012f klest\u0117jimo etap\u0105, kai Lenkijai u\u017e\u0117mus Vilni\u0173 tarp 1919 m. ir 1940 m. Kaunas buvo tap\u0119s laikin\u0105ja sostine, miestas praleido laukime \u2013 pasiruo\u0161\u0119s v\u0117l susigr\u0105\u017einti antro pagal dyd\u012f miesto titul\u0105 po pirmosios sostin\u0117s i\u0161vadavimo. Deja, po to sek\u0117 soviet\u0173 okupacija, po jos \u2013 nacistin\u0117s Vokietijos, ir v\u0117l soviet\u0173, kol galiausiai Lietuva atgavo nepriklausomyb\u0119 1990 m. \u0160alis tapo Europos S\u0105jungos nare 2004 m. \u0160i \u012fvyki\u0173 grandin\u0117 ne tik atk\u016br\u0117 Lietuvos suverenitet\u0105, bet ir sugr\u0105\u017eino Kaunui antrojo pagal dyd\u012f miesto status\u0105 su nepajudinama laikinosios sostin\u0117s pravarde. \u0160ie nesibaigiantys poky\u010diai panardino miest\u0105 \u012f kolektyvin\u0119 amnezij\u0105, kuri\u0105 paskatino prie\u0161taringos skirting\u0173 kart\u0173 patirtys. Laukdamas savo Europos kult\u016bros sostin\u0117s kadencijos 2022-aisiais, Kaunas siekia susikurti keli\u0105 \u012f ateit\u012f gr\u012fst\u0105 savo paties s\u0105lygomis, mitologizuodamas sud\u0117ting\u0105 praeit\u012f, kad u\u017era\u0161yt\u0173 nauj\u0173, dabarties pasakojim\u0173.<\/p>\n

PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT<\/strong> naudoja Kauno istorij\u0105, kaip i\u0161eities ta\u0161k\u0105, kad gal\u0117t\u0173 i\u0161nagrin\u0117ti platesn\u0119 per\u0117jimo s\u0105vok\u0105 asmenini\u0173 patir\u010di\u0173 ir tarpgeneracini\u0173 strukt\u016br\u0173 kontekste. Parodoje matyti kaip dezorientacijos jausmas, lydintis \u0161iuolaikin\u0119 m\u016bs\u0173 egzistencij\u0105 pasauliniu mastu, susipina su konkre\u010diomis tautos k\u016brimo sociopolitin\u0117mis realijomis Naujuosiuose Rytuose, kur alternatyv\u016bs Europiniai susivienijimai po truput\u012f atsiskiria nuo praeities r\u0117\u017eim\u0173. Be \u0161i\u0173 istorini\u0173 ir geopolitini\u0173 naratyv\u0173, parodoje ie\u0161koma poeti\u0161kesni\u0173 strategij\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 pavaizduoti, o galb\u016bt ir \u012fveikti nesaugumo b\u016bkl\u0119. Norint susiorientuoti neai\u0161kioje teritorijoje naudojamos absurdo, mistikos ir humoro i\u0161rai\u0161kos priemon\u0117s. Parodoje PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT<\/strong> \u0161ie pereinamieji momentai traktuojami ne tik kaip kontempliacijos, laukimo ar abejon\u0117s galimyb\u0117, bet taip pat, kaip raginimas veikti \u2013 tiek individualiai, tiek kolektyviai \u2013 ie\u0161kant savo vietos pasaulyje.<\/strong><\/p>\n

12-osios Kauno bienal\u0117s menininkai
\n<\/strong>12-ai Kauno bienalei specialius k\u016brinius kurs Jasmina Cibic (Slov\u0117nija, gim. 1979), Johanna Diehl (Vokietija, gim. 1977), Inga Galinyt\u0117 (Lietuva, gim. 1988), Christian Jankowski (Vokietija, gim. 1968), Laura Kaminskait\u0117 (Lietuva, gim. 1984), Art\u016bras Morozovas (Lietuva, gim. 1984), Robertas Narkus (Lietuva, gim. 1983), Tamu Nkiwane (Did\u017eioji Britanija, gim. 1990), Andrej Polukord (Lietuva, gim. 1990), Naufus Ram\u00edrez-Figueroa (Gvatemala, gim. 1978), Mykola Ridnyi (Ukraina, gim. 1985).<\/p>\n

Parodoje PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT taip pat bus eksponuojami meninink\u0173 C\u00e9line Condorelli (Did\u017eioji Britanija, gim. 1974), Ieva Epnere (Latvija, gim. 1977), Aslan Gaisumov (\u010ce\u010d\u0117nija, gim. 1991), Alberto Garutti (Italija, gim. 1948), Francesca Grilli (Italija, gim. 1978), Laura Grisi (Italija, 1939 \u2013 2017), Bas Jan Ader (Nyderlandai, gim. 1942), Taus Makhacheva (Rusija, gim. 1983), Adrian Melis (Kuba, gim. 1985), Deimantas Narkevi\u010dius (Lietuva, gim. 1964), Amalia Pica (Argentina, gim. 1978), Karol Pichler (Slovakija, gim. 1957), Ghenadie Popescu (Moldova, gim. 1971), Balint Szombathy (Serbija, gim. 1950), Gediminas ir Nomeda Urbonai (Lietuva, gim. 1966, gim. 1968) darbai.<\/p>\n

I\u0161 Slov\u0117nijos kilusi meninink\u0117 Jasmina Cibic<\/strong>, kurios praktika apima performanso \u017eanr\u0105, instaliacijas ir filmus, nagrin\u0117ja tautines kult\u016bras, j\u0173 ideologijas, politinius tikslus bei paskirt\u012f, taip pat mink\u0161t\u0105sias men\u0173, ypatingai architekt\u016bros, galias. Berlyne gimusi fotograf\u0117 Johanna Diehl <\/strong>\u012fam\u017eina architekt\u016br\u0105 ir interjerus, kurie liudija apie politinius poky\u010dius, ir taip brai\u017eo nuolatos besimainan\u010dios Europos, kaip ideologinio konstrukto, \u017eem\u0117lap\u012f. Inga Galinyt\u0117 <\/strong>\u2013 performanso meninink\u0117, savo praktik\u0105 paskyrusi meditacijos, dvasini\u0173 paie\u0161k\u0173 ir \u017emogi\u0161kojo laikinumo temoms. Christian Jankowski <\/strong>\u0161iuolaikini\u0173 multimedij\u0173 menininkas, daugiausiai dirbantis su filmais, instaliacijomis ir fotografijomis, kuriais jis sukuria humoristines ir netik\u0117tas situacijas. Laura Kaminskait\u0117 <\/strong>objekt\u0173 ir kalbos pagalba sukuria nematomus renginius, steb\u0117toj\u0173, klausytoj\u0173 ir skaitytoj\u0173 mintyse i\u0161\u0161aukdama parod\u0173, scenarij\u0173 ir istorij\u0173 vaizdinius. Art\u016bras Morozovas<\/strong>\u2013 lietuvi\u0173 fotografas ir foto\u017eurnalistas, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f nu\u0161viet\u0119s nema\u017eai svarbiausi\u0173 Lietuvos ir u\u017esienio \u012fvyki\u0173, bei \u012fvairias, jautrias socialines temas regionuose, juose vykstan\u010di\u0173 konflikt\u0173 metu ir po j\u0173. Robertas Narkus <\/strong>savo praktik\u0105 apib\u016bdina kaip \u201eaplinkybi\u0173 suvaldym\u0105 atsitiktinum\u0173 ekonomikos s\u0105lygomis\u201c. Pasitelk\u0119s \u012fvairias technikas, strategijas, technologijas ir kolaboracijas, jis sujungia \u012fprastas ir absurdi\u0161kas situacijas, padedan\u010dias kalb\u0117ti apie \u017einias, galios \u017eaidimus ir neoliberali\u0105 realyb\u0119. Tamu Nkiwane <\/strong>savo darbuose nagrin\u0117ja j\u012f supan\u010di\u0105 aplink\u0105 ir i\u0161 praeities sklindan\u010dius virpesius, pasiekian\u010dius mus surenkant ir perrenkant tam tikras med\u017eiagas ir objektus.Autobiografinio tyrimo motyvai sustiprina menininko projektus \u2013 ar j\u0173 centre b\u016bt\u0173 jo gimtojo Londono gatvi\u0173 \u0161iuk\u0161l\u0117s, ar, naujesniuose projektuose sutinkama, ma\u017eiau pa\u017e\u012fstama Zimbabv\u0117, ir ten gyvenan\u010di\u0173 jo giminai\u010di\u0173 aplinka. Andrejaus Polukordo <\/strong>tapyboje, instaliacijose, performansuose ir videomene kuriamos nenusp\u0117jamos, nevienareik\u0161mi\u0161kos prasm\u0117s. Vaizdo film\u0173, skulpt\u016br\u0173 ir instaliacij\u0173 pagalba,menininkas i\u0161 Ukrainos Mykola Ridnyi <\/strong>kriti\u0161kai reaguoja \u012f sociopolitinius posovietin\u0117s aplinkos aspektus. Jo meniniai parei\u0161kimai da\u017enai apjungia dokumentinius filmus, tradicines skulpt\u016bras, ir \u012fvairius rastus objektus.<\/p>\n

C\u00e9line Condorelli<\/strong>dirba tarp Londono ir Milano, ir yra geriausiai \u017einoma d\u0117l savo leidini\u0173 \u201eThe Company She Keeps\u201c, \u201eSupport Structures\u201c bei instaliacij\u0173, sujungian\u010di\u0173 \u012fvairias meno ir architekt\u016bros sritis. Ieva Epnere <\/strong>\u2013 meninink\u0117, kurios fotografijose ir filmuose atskleid\u017eiamas jos po\u017ei\u016bris \u012f Baltijos region\u0105, ypa\u010d Rygos miest\u0105. Aslan\u2018o Gaisumov\u2018o <\/strong>fotografijose, instaliacijose ir filmuose vaizdai sukomponuoti taip, kad mes, kaip \u017ei\u016brovai, jau\u010diame, jog juose ka\u017eko tr\u016bksta, ar ka\u017ekas liko u\u017e kadro. Jie d\u0117liojami aplink neai\u0161kias ribas tarp dabarties ir neb\u016bties, atsiradimo ir i\u0161nykimo, prieinamumo ir u\u017esiv\u0117rimo, galimumo ir netekties. Alberto Garutti <\/strong>sujungia dalyvaujam\u0105sias praktikas, poezij\u0105 ir humor\u0105, taip pritraukdamas plat\u0173 auditorijos rat\u0105. Pasitelkus subtilius ir efemeri\u0161kus gestus, jo \u012fvietintos intervencijos da\u017enai kalba apie socialines ir kult\u016brines s\u0105lygas. Da\u017eniausiai su performansais, instaliacijomis ir filmais dirbanti ital\u0173 meninink\u0117 Francesca Grilli <\/strong>daugiadisciplinin\u0117s kalbos pagalba \u017emogaus k\u016bn\u0105 paver\u010dia \u012f med\u017eiag\u0105 skulpt\u016broms. Laura Grisi <\/strong>ir jos darbai da\u017eniausiai aptariami Italijos populiariojo meno jud\u0117jimo kontekste, nepaisant fakto, kad meninink\u0117s kuriamas menas per\u017eengia \u0161ios kategorijos ribas. Jis skrod\u017eia \u012fvairias tarptautini\u0173 menini\u0173 tyrim\u0173 sritis, v\u0117liau pritaikant \u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatus originaliai meno sintezei. Bas Jan Ader <\/strong>konceptualus ir performanso meno atstovas, garsus ne tik savo k\u016bryba, bet ir d\u0117l dingimo 1975 metais bandant perplaukti Atlanto vandenyn\u0105. Taus Makhacheva <\/strong>daugiausiai \u017einoma d\u0117l savo performans\u0173 ir videodarb\u0173, kriti\u0161kai ap\u017evelgian\u010di\u0173 tai, kas nutinka, kai susiduria skirtingos kult\u016bros ir tradicijos. Maskvoje augusios ir kult\u016brines \u0161aknis Kaukazo Dagestano regione turin\u010dios meninink\u0117s praktikoje atsiskleid\u017eia jos asmeninis ry\u0161ys su greta vienas kito egzistuojan\u010diais pasauliais prie\u0161 sovietizacij\u0105 ir po jos. Da\u017enai persmelkti humoru, jos darbai siekia i\u0161bandyti \u0161iuolaikinio pasaulio vaizd\u0173, objekt\u0173 ir k\u016bn\u0173 atsparum\u0105. Kad i\u0161tirt\u0173, kaip besikei\u010diantis status quo<\/em>paveikia individ\u0173 gyvenimus ir tai, kaip veikia visuomen\u0117s, Adrian Melis <\/strong>savo darb\u0173 atspirties ta\u0161ku pasirinko dabartin\u0119 socioekonomin\u0119 Kubos ir Europos situacij\u0105. Deimantas Narkevi\u010dius <\/strong>\u2013 vienas \u017einomiausi\u0173 Lietuvos tarptautin\u0117s meno scenos veik\u0117j\u0173. Savo menininko karjer\u0105 prad\u0117j\u0119s kaip skulptorius, D. Narkevi\u010dius \u0161iuo metu daugiausiai dirba su medij\u0173 menais, filmais. Savo kuriamose skulpt\u016brose, instaliacijose, nuotraukose, projekcijose, gyvuose pasirodymuose ir pie\u0161iniuose, Londone dirbanti meninink\u0117 Amalia Pica <\/strong>nagrin\u0117ja metaforas, komunikacij\u0105 ir pilietin\u012f dalyvavim\u0105. Nors ir studijavo taikomuosius menus, Karol Pichler <\/strong>\u2013 vienas \u017einomiausi\u0173 neokonceptualizmo atstov\u0173 Slovakijos mene, dirbantis su tekstu, hipertekstu ir kitais simboliais. Daugelis jo darb\u0173 gr\u012fsti bendravimu ir reikalauja intensyvaus protinio ir psichologinio steb\u0117tojo \u012fsitraukimo \u012f \u017eaidimus primenan\u010dius scenarijus. Ghenadie Popescu <\/strong>savo performansuose ir filmuose tiria tautin\u0119-kult\u016brin\u0119 bei politin\u0119 tapatyb\u0119, ypatingai kalbant apie separatistin\u0119 Padniestr\u0117s valstyb\u0119 rytin\u0117je Moldovos dalyje, besiribojan\u010dioje su Ukraina. Gvatemaloje gyvenantis ir dirbantis menininkas Naufus Ram\u00edrez-Figueroa <\/strong>pasitelkia daugyb\u0119 menini\u0173 priemoni\u0173, \u012fskaitant performans\u0105, gars\u0105, pie\u0161inius ir skulpt\u016br\u0105, kad sukurt\u0173 darbus, kurie tiria netekties, bevieti\u0161kumo ir kult\u016brin\u0117s rezistencijos temas. Suvaidin\u0119s svarb\u0173 vaidmen\u012f keliose avangardo jud\u0117jimuose, nuo neoavangardo iki konceptualaus meno ir postavangardo, Balint Szombathy <\/strong>savok\u016brybin\u0117je veikloje pasitelk\u0117 \u012fvairias strategijas leid\u017eian\u010dias jam reaguoti \u012f biopolitines valdan\u010diosios politikos (ne)reglamentavimo technologijas. Nomeda <\/strong>ir Gediminas<\/strong>Urbonai<\/strong>\u2013 nauj\u0173j\u0173 medij\u0173 men\u0173 atstovai, praktikai ir teoretikai, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f k\u016br\u0119 projektus, susijusius su posovietine tapatybe, moters tapatybe, aktyviai prisidedantys prie kritinio socialinio diskurso formavimo, tiriantys socialines protesto formas.<\/p>\n

12-oji Kauno bienal\u0117 PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT vyks bir\u017eelio 7 \u2013 rugs\u0117jo 29 dienomis Kaune. 12-oji Kauno bienal\u0117 organizuojama bendrakuratoryst\u0117s principu, j\u0105 kuruoja kylan\u010di\u0173 kuratori\u0173 komanda: Daniel Robert Milnes (Did\u017eioji Britanija \/ Vokietija), Elisabeth Del Prete (Did\u017eioji Britanija), Lydia Pribi\u0161ova (Slovakija), Neringa Sto\u0161kut\u0117 (Lietuva) ir Alessandra Troncone (Italija), konsultuojantis kuratorius Lewis Biggs (Did\u017eioji Britanija). Projekt\u0105 finansuoja Lietuvos kult\u016bros taryba. <\/em><\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

12-oji Kauno bienal\u0117 PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT tyrin\u0117ja kelion\u0119 pla\u010di\u0105ja prasme, tarpin\u0119 b\u016bsen\u0105, procesus ir metaforas, Kauno daugiasluoksnius kontekstus ir kult\u016brin\u012f identitet\u0105. \u0160i\u0173 met\u0173 bir\u017eelio 7-\u0105j\u0105 atidaroma paroda apjungs vie\u0161\u0105sias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno traukini\u0173 stotyje ir jos prieigose, Ramyb\u0117s parke, Kauno paveiksl\u0173 galerijoje. Parod\u0105 PO I\u0160VYKIMO | PRIE\u0160 ATVYKSTANT sudarys 26 meninink\u0173 darbai, i\u0161 kuri\u0173 net 9 – sukurti specialiai Kaunui.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-2929","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2929","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2929"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2929\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2929"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2929"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2929"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}