Beveik penkis de\u0161imtme\u010dius Johnas Smithas kuria filmus, trinan\u010dius ribas tarp tikrov\u0117s ir fikcijos, rimtumo ir absurdo. Nuo jo ankstyvojo prover\u017eio \u201eThe Girl Chewing Gum\u201c (liet. \u201eMargait\u0117 kramtanti gum\u0105\u201c, 1975 m.) iki naujausi\u0173 darb\u0173, toki\u0173 kaip \u201eBeing John Smith\u201c (\u201eB\u016bti Johnu Smithu\u201c, 2024 m.), pristatomo 15-ojoje Kauno bienal\u0117je \u201eGyvenimas po gyvenimo\u201c, J. Smitho k\u016bryba derina humor\u0105, formalius eksperimentus ir filosofinius ie\u0161kojimus, skatindama \u017ei\u016brovus abejoti tuo, k\u0105 jie mato.<\/p>\n
Pokalbyje menininkas apm\u0105sto humoro vaidmen\u012f savo darbuose, kalbos slidum\u0105 ir abejon\u0117s svarb\u0105 pasaulyje, kuris da\u017enai reikalauja u\u017etikrintumo.<\/p>\n
Savo darbuose, gvildendamas sud\u0117tingas ir nemalonias temas, da\u017enai naudojate humor\u0105. Kod\u0117l? <\/strong><\/p>\n Humoras yra didel\u0117 mano kasdienio gyvenimo dalis, jis atlieka rimt\u0105 funkcij\u0105. Tai b\u016bdas susidoroti su blogais ir gerais gyvenimo aspektais.<\/p>\n Humoras mano filmuose atsiranda nat\u016braliai, nes mane \u017eavi dviprasmi\u0161kumas ir \u012fvair\u016bs b\u016bdai interpretuoti mus supant\u012f pasaul\u012f. Da\u017enai, kurdamas filmus, naudoju dokumentinius vaizdus ir aplink juos kuriu fikcij\u0105. Tyrin\u0117jant dviprasmi\u0161kumus, rezultatas da\u017enai gali b\u016bti juokingas.<\/p>\n Nors neb\u016btinai siekiu kurti juokingus filmus, humoras man yra svarbus, nes jis padaro mano darbus prieinamesniais. Nesu suinteresuotas kurti filmus elitui \u2013 noriu, kad kuo daugiau \u017emoni\u0173 suprast\u0173, k\u0105 jie \u017ei\u016bri.<\/p>\n Ar buvo moment\u0173, kai humoras J\u016bs\u0173 darbe atsisuko prie\u0161 Jus arba buvo suprastas klaidingai?<\/strong><\/p>\n M\u0117gstu sukurti \u017ei\u016brovui nepatogumo jausm\u0105. Tikiuosi, kad tai n\u0117ra nemalonus jausmas, bet grei\u010diau su\u017eadinantis netikrumo ar dezorientacijos poj\u016bt\u012f. Noriu, kad \u017ei\u016brovai svarstyt\u0173: \u201eAr man reik\u0117t\u0173 i\u0161 to juoktis?\u201c Filme \u201eBeing John Smith\u201c \u017eaid\u017eiu su \u0161ia id\u0117ja, pasakodamas apie i\u0161gyvent\u0105 gyvybei pavojing\u0105 lig\u0105 ir tuo pa\u010diu metu juokaudamas apie j\u0105.<\/p>\n Manau, kad \u017ei\u016brint film\u0105 svarbu ne tik \u012f j\u012f \u012fsitraukti ir leistis nune\u0161amam pasakojimo, kaip da\u017enai nutinka su populiariais filmais. Vietoj skland\u017eios ir nusp\u0117jamos kelion\u0117s, savo filmuose noriu sukurti trikd\u017ei\u0173 \u2013 tarsi netik\u0117t\u0173 avarij\u0173, kurios sutrikdo eig\u0105 ir kuria staigmenas.<\/p>\n Vienas pirm\u0173j\u0173 mano film\u0173, kuriame pasitaik\u0117 humoro element\u0173, buvo \u201eThe Girl Chewing Gum\u201c, kur\u012f suk\u016briau 1976 m., dar b\u016bdamas studentas. Nors dabar tai vienas i\u0161 mano \u017einomiausi\u0173 darb\u0173, anuomet kai kurie jo nevertino rimtai d\u0117l humoristinio elemento. Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 filme nagrin\u0117jama labai rimta tema: kaip kalba formuoja m\u016bs\u0173 vaizd\u0173 interpretavim\u0105. Tai geras pavyzdys rimto filmo, kuris taip pat yra juokingas.<\/p>\n A\u0161 papras\u010diausiai filmavau \u017emones gatv\u0117je be j\u0173 leidimo ir \u012fra\u0161iau balso komentar\u0105, kuriame skamb\u0117jo mano i\u0161galvoti scenarijai. Kai kurie \u017ei\u016brovai tam prie\u0161taravo, bet tai buvo prie\u0161 steb\u0117jimo kamer\u0173 er\u0105, prie\u0161 mums \u012fprantant prie to, kad m\u016bs\u0173 privatumas nuolat pa\u017eeid\u017eiamas. Manau, kad naudojant realaus pasaulio vaizdus be sutikimo, b\u016btina, kad manipuliacija b\u016bt\u0173 akivaizdi. \u017di\u016brovas turi \u017einoti, kad tai fikcija \u2013 akivaizdu, kad mano filme berniukas neapvog\u0117 pa\u0161to, \u012fgarsindamas film\u0105, a\u0161 tik pasakiau, kad jis tai padar\u0117.<\/p>\n Tuo metu labai nedaug brit\u0173 meninink\u0173 kino k\u016br\u0117j\u0173 naudojo humor\u0105. Man palengv\u0117jo atradus amerikie\u010di\u0173 avangard\u0105 \u2013 buvo nema\u017eai rimt\u0173 darb\u0173 (Michaelo Snow, Holliso Framptono, George\u2018o Landow ir kit\u0173), kuriuose buvo stiprus humoro jausmas, \u017eaid\u017eiama kalba ir reik\u0161me taip, kaip a\u0161 dar nebuvau mat\u0119s. Supratau, kad a\u0161 ne vienintelis noriu \u012ftraukti humor\u0105 \u012f rimtus filmus.<\/p>\n Nuo pirm\u0173j\u0173 J\u016bs\u0173 film\u0173, kalba, ypa\u010d jos slidumas ir tam tikras dviprasmi\u0161kumas, buvo pagrindinis J\u016bs\u0173 k\u016brybos elementas. Kas Jus tame \u017eavi iki \u0161iol?<\/strong><\/p>\n Mes visi matome pasaul\u012f skirtingai. Verbalin\u0117 kalba bando sudaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad mes matome dalykus vienodai, bet niekada negalime u\u017etikrintai \u017einoti, k\u0105 kitas \u017emogus galvoja ar k\u0105 jis turi omenyje, sakydamas tam tikrus dalykus.<\/p>\n Manau, kad tokiame susiskald\u017eiusiame ir skaldan\u010diame pasaulyje yra labai svarbu pripa\u017einti, kad yra \u012fmanoma daug skirting\u0173 suvokim\u0173, net jei mes su jais nesutinkame. Norint i\u0161 tikr\u0173j\u0173 suprasti kito \u017emogaus po\u017ei\u016br\u012f, kad ir koks klaidingas jis atrodyt\u0173, reikia pabandyti suprasti, i\u0161 kur jis kyla. Kitaip mes tiesiog vieni kitus i\u0161\u017eudysime.<\/p>\n Noriu, kad mano filmai \u012ftikint\u0173 \u017emones, jog dalykai ne visada yra paprasti ir kad visi\u0161kai normalu matyti veid\u0105 sienos \u012ftr\u016bkimuose ar \u012fsivaizduoti alternatyvias realybes.<\/p>\n Ar dviprasmyb\u0117s J\u016bs\u0173 filmuose veikia kaip kvietimas \u017ei\u016brovui tapti aktyviu k\u016brinio dalyviu?<\/strong><\/p>\n Be abejo. Daugel\u012f savo film\u0173 vertinu kaip savoti\u0161k\u0105 \u017eaidim\u0105 su \u017ei\u016brovu. Filmai da\u017enai manipuliuoja \u017ei\u016brovu, ver\u010dia j\u012f matyti vien\u0105, o tada atskleid\u017eia visai kita. Ta\u010diau svarbu, kad \u017ei\u016brovas atpa\u017eint\u0173 t\u0105 manipuliacij\u0105 ir jaust\u0173si \u017eaidimo dalimi. Tai ne kontrol\u0117, o erdv\u0117s suk\u016brimas \u017ei\u016brovo patir\u010diai.<\/p>\n Mano filmai veda \u017ei\u016brov\u0105, bet tuo pa\u010diu metu dezorientuoja ir stebina. Man taip pat patinka kurti intymumo jausm\u0105 su atskirais \u017ei\u016brovais, ypa\u010d filmuose, kuriuose naudojamas balso \u012fra\u0161as, pavyzd\u017eiui, \u201eHotel Diaries\u201c (liet. \u201eVie\u0161bu\u010dio dienora\u0161\u010diai\u201c) vaizdo \u012fra\u0161uose. Nufilmuoti ranka, da\u017enai vienu kadru, kalbant, jie skirti sukurti pokalbio jausm\u0105 \u2013 beveik kaip asmeninis dialogas su \u017ei\u016brovu. Montavimo tr\u016bkumas padeda i\u0161laikyti jausm\u0105, kad esi kartu su film\u0173 k\u016br\u0117ju ir kartu keliauji.<\/p>\n Galerijose da\u017enai rodau \u0161iuos video monitoriuose su ausin\u0117mis, kad sukur\u010diau \u017ei\u016brovui asmenin\u0119 patirt\u012f. Taip lengviau gali susidaryti \u012fsp\u016bd\u012f, kad esi su filmo k\u016br\u0117ju ir keliauji su juo po vie\u0161bu\u010dio kambar\u012f ar kur jis beb\u016bt\u0173. Dialogo aspektas darbe yra labai svarbus.<\/p>\n Filme \u201eB\u016bti Johnu Smithu\u201c yra tokia eilut\u0117: \u201eSunku entuziastingai kurti men\u0105, kai \u017einai, kad \u017emonija netrukus i\u0161nyks\u201c. Ta\u010diau J\u016bs ir toliau kuriate men\u0105. Ar menas vis dar teikia jums prasm\u0119, d\u017eiaugsm\u0105 ar galb\u016bt ai\u0161kum\u0105, netgi susid\u016brus su egzistenciniu nevilties jausmu?<\/strong><\/p>\n O taip, tai b\u016btinas pab\u0117gimas. Kartais jau\u010diuosi prarad\u0119s vilt\u012f, bet negaliu \u012fsivaizduoti, kad kada nors nustosiu kurti men\u0105. \u0160ia filmo fraze noriu pasakyti, kad menininkams nerimauti d\u0117l savo archyv\u0173 ir palikimo yra absurdi\u0161ka, nes tikrai nemanau, kad \u017emonija i\u0161liks dar ilgai, nors tikriausiai i\u0161liks ilgiau u\u017e mane (juokiasi). Bet v\u0117lgi, a\u0161 juokauju apie rimtas problemas. Ta filmo scena baigiasi eilute: \u201eKokia to prasm\u0117? Tarakonai nemoka skaityti\u201c. Tai ironija, nes tarakonai n\u0117ra jautr\u016bs branduolinei radiacijai ir gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi branduolin\u012f kar\u0105.<\/p>\n \u0160iuo metu, kai pad\u0117tis yra tokia bevilti\u0161ka, jau\u010diuosi kaltas ir bej\u0117gis, ypa\u010d d\u0117l to, kas vyksta \u012fvairiose pasaulio vietose, ypa\u010d Gazoje. Tikrai sunku patik\u0117ti, kad pasaulis leid\u017eia vykti \u0161iam genocidui. Buvo svarbu \u012ftraukti \u012f film\u0105 parei\u0161kim\u0105 \u201eSustabdykite genocid\u0105\u201c. \u017dinojau, kad tai padarius, \u017emon\u0117s tikriausiai i\u0161kels \u0161\u012f klausim\u0105 per klausim\u0173 ir atsakym\u0173 sesij\u0105, o tai suteiks prog\u0105 atverti \u0161i\u0105 tem\u0105 ir priminti \u017ei\u016brovams, kas vyksta kitur, kol mes patogiai s\u0117dime kino sal\u0117je.<\/p>\n Ar manote, kad kelti socialines, aplinkos ar politines problemas nestabiliame n\u016bdienos pasaulyje yra menininko tikslas ir atsakomyb\u0117? <\/strong><\/p>\n Manau, kad taip, bet tai n\u0117ra s\u0105moningas mano tikslas. Tiesiog \u0161ios temos nuolat yra mano mintyse. Beveik visi mano darbai yra pagr\u012fsti asmenine patirtimi. Laikui b\u0117gant pasaulyje vykstantys siaubingi dalykai tapo labiau juntami kasdieniame m\u016bs\u0173 gyvenime. Net jei j\u0173 tiesiogiai nepatiriate, jie u\u017eima didel\u0119 dal\u012f s\u0105mon\u0117s. Man b\u016bt\u0173 keista kurti darbus, kuriuose apie tai neb\u016bt\u0173 kalbama.<\/p>\n Kai kurie ankstyvieji mano filmai buvo gr\u012fsti estetika. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 yra 1975 m. sukurtas \u201eLeading Light\u201c (liet. \u201eVedanti \u0161viesa\u201c). Tai filmas apie vizual\u0173 malonum\u0105, kur\u012f teikia saul\u0117s spinduliai, nuo ryto iki vakaro judantys mano kambaryje. A\u0161 vis dar labai m\u0117gstu \u0161\u012f film\u0105, bet man b\u016bt\u0173 sunku sukurti tok\u012f film\u0105 dabar, kai tiek daug \u017emoni\u0173 net neturi savo kambario.<\/p>\n K\u0105 tikit\u0117s, kad \u017ei\u016brovai pasiims i\u0161 filmo \u201eB\u016bti Johnu Smithu\u201c?<\/strong><\/p>\n Nors filmas vadinasi \u201eB\u016bti Johnu Smithu\u201c, tai n\u0117ra tik autobiografija. Filmas sulauk\u0117 nema\u017eo populiarumo ir, manau, kad tai kyla i\u0161 to, kad \u017ei\u016brovai gali susieti savo asmenines patirtis su tuo, apie k\u0105 a\u0161 kalbu.<\/p>\n Vienas i\u0161 dalyk\u0173, kuri\u0173 tikrai neken\u010diu, yra \u201emenininko\u201c i\u0161auk\u0161tinimas. Tikiuosi, kad visi mano darbai yra apie egalitarizm\u0105, apie m\u016bs\u0173 bendras vertybes kaip \u017emoni\u0173, nesvarbu, ar darome ka\u017ek\u0105, kas kitiems atrodo egzoti\u0161ka ar \u012fdomu. Man svarbu, kad \u017emon\u0117s suprast\u0173, jog galima b\u016bti labai gerbiamu menininku ir vis tiek tur\u0117ti abejoni\u0173. Tai tiesiog \u017emogi\u0161kosios b\u016bkl\u0117s dalis. Tikiuosi, kad tas neapibr\u0117\u017etumo jausmas rezonuoja su kitais ir padeda jiems pajusti, kad jie n\u0117ra vieni. Kaip ir daugelio mano film\u0173 atveju, tikiuosi, kad \u017ei\u016brovai i\u0161 j\u0173 i\u0161sine\u0161 empatij\u0105.<\/p>\n Manau, kad \u017emon\u0117s, kurie yra visi\u0161kai pasitikintys ir niekada neabejoja savimi, turi rimt\u0173 problem\u0173. Nenoriu pa\u017einti toki\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 jie tikriausiai yra egomaniakai. Manau, kad abejon\u0117s yra labai svarbus dalykas.<\/p>\n \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Beveik penkis de\u0161imtme\u010dius Johnas Smithas kuria filmus, trinan\u010dius ribas tarp tikrov\u0117s ir fikcijos, rimtumo ir absurdo. Nuo jo ankstyvojo prover\u017eio \u201eThe Girl Chewing Gum\u201c (liet. \u201eMargait\u0117 kramtanti gum\u0105\u201c, 1975 m.) […]<\/p>\n","protected":false},"author":7,"featured_media":10721,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-10720","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10720","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/users\/7"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10720"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10720\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10721"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10720"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10720"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bienale.lt\/2025\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10720"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}