Adéla Součková

A. Součková savo darbuose nagrinėja skirtumą tarp folklorizuotų tradicijų ir išgyventos tikrovės Europos kultūrose po Apšvietos periodo. Menininkė bando atsiriboti nuo kolonijinės mąstysenos, susiformavusios augant ir mokantis Vidurio Europoje. Dažnai dirbdama su tradicinėmis medžiagomis ir sutelkdama dėmesį į natūralius procesus, ji taip pat iš naujo siekia įvertinti savo santykį su kraštovaizdžiu. Skatinama susirūpinimo alternatyviais mąstymo būdais, mitologijomis ir simboliais, A. Součková nagrinėja žmogaus santykio su jo kultūrine, gamtine ir ekologine aplinka krizę. Ji siekia, kad žmogus suvoktų kraštovaizdžio egzistavimą.

Esminė A. Součkovos išraiškos priemonė yra piešinys, tačiau jos kūriniuose medija prisitaiko prie temos: piešinius, objektų instaliacijas, vaizdo ir muzikos kolaboracijas bei jų samplaikas įkvepia įvairūs amatai, tekstas ir performatyvios praktikos. Jos teorinis pasirengimas kyla iš feministinės literatūros, kritinės teorijos ir ekologijos filosofų apmąstymų.

Tarp A. Součkovos asmeninių parodų išskirtinos „Kupferstisch Kabinett” Drezdene ir „Label201“ Romoje. Ji pasirodžiusi Nacionaliniame teatre Prahoje, Oktagon, HfBK Drezdene, CCI Fabrika Maskvoje ir kitose erdvėse. Kartu su dar dviem autoriais, ji išleido knygą, dalyvavo grupinėse parodose Nacionalinėje galerijoje Prahoje, trafo Budapešte,TRAFO Ščecine, Taikomosios dailės muziejuje Prahoje, Gyvojo meno muziejuje Reikjavike ir Bozar, Briuselyje. 2018 m. ji buvo įtraukta į trumpąjį sąrašą gauti Cholupetsky apdovanojimą jauniesiems vaizduojamųjų menų kūrėjams. A. Součková dalyvavusi  rezidencijose „Art-in-General“ Niujorke, JAV, Awagami, Šikoku, Japonijoje, Šilko muziejuje, Tbilisyje, Sakartvele, Sesama, Džogjakartoje, Indonezijoje, Hablar en Arte, Madride, Ispanijoje. Pastaruosius dvejus metus ji vadovauja studijai Prahos dailės akademijoje.