Kauno bienalės parodoje – kelionė į savo asmeninius reikalus

Pirma mintis, įžengus į Kauno paveikslų galeriją, kurioje eksponuojama viena pagrindinių 12-osios Kauno bienalės „Po išvykimo | Prieš atvykstant” parodų, – ji kinematografiška. Toks įspūdis susidarė ne tik dėl eksponuojamų kūrinių (ir ne dėl to, kad dalis jų – vaizdo darbai). Prietemos, ištęsto laiko, pakampėmis išstumdytų dekoracijų ir ilgo, tiesaus koridoriaus vaizdinys priminė kadrą iš kino filmo.

Šis vaizdinys su kairėje pusėje netikėtai išaugusiais laiptais, o dešinėje – ant pjedestalo besiilsinčia didžiule gipsine galva palydėjo į parodos erdvę. Toks neįprastas įėjimas į parodą (ne pro paradines galerijos duris) skatina jaustis ne žiūrovu, bet tapti keliautoju, turistu, o gal – tiesiog smalsuoliu, pro paslaptingą įėjimą patekusiu į vidų.

Žaidimai atspindžiais
Parodos kontekste žiūrovas tampa ir personažu, o savo pagrindinį vaidmenį atlieka žvelgdamas į Amalios Picos instaliaciją „A ∩ B ∩ C (Line)”. Galinė galerijos siena nuramstyta skaidriomis, spalvotomis plastikinėmis, viena kitą dengiančiomis geometrinėmis figūromis. Tokioje formų ir spalvų begalybėje neįmanoma neužsibūti ir nepradėti žaisti su savo atspindžiu. Stebėti jį raudoname stačiakampyje, regėti betirpstantį tarp oranžinės, mėlynos, ir juodos spalvų figūrų ar stebėtis, kaip jis slenka visomis geometrinėmis formomis paeiliui, žvairuodamas viena akimi į tą, priešais lygiai taip pat judantį.
<…>

Skaityti toliau / Kauno diena / Tekstas: Ainė Jacytė / Nuotrauka: Martynas Plepys (Amalia Pica „A ∩ B ∩ C (Line)”)